Sausio 13-osios byloje kaltinamiesiems atstovaujantys advokatai sako, kad prokuratūra nepateikė įrodymų, jog jų ginamieji veikė kaip organizuota grupė.
Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte teigiama, kad Sovietų Sąjungos gynybos ministras Dmitrijus Jazovas kartu su kitais tuometiniais ministrais, valstybės saugumo komiteto pirmininku ir Komunistų partijos ir Politinio biuro nariu, siekdami grąžinti Lietuvą į Sovietų Sąjungos sudėtį, 1990 metų pabaigoje subūrė organizuotą grupę, į ją įtraukė ir dar 159 kariškius ir politinius veikėjus.
Pasak prokurorų, organizuotą grupę subūrę asmenys pasitelkė Lietuvos komunistų partiją, buvo tvirtinama, kad Lietuvoje veikia Sovietų Sąjungos ir Sovietų Sąjungos sudėtyje esančios Lietuvos Konstitucijos, buvo reikalaujama įgyvendinti Sovietų Sąjungos deputatų suvažiavimų nutarimus dėl Lietuvos, įvesti prezidentinį valdymą, steigė politines organizacijas savo planams įgyvendinti, buvo ruošiami ir platinami propagandiniai dokumentai.
Vilniaus apygardos teisme pirmadienį buvo išklausyti valstybinį kaltinimą palaikančių prokurorų Gintauto Paškevičiaus ir Daivos Skorupskaitės Lisauskienės pasisakymai.
Išklausę prokurorų pasisakymų, dauguma advokatų pasigedo ankstesniame posėdyje teisėjos Ainoros Kornelijos Macevičienės išsakyto prašymo prokurorams konkretizuoti kiekvieno kaltinamojo veiksmus.
Po prokurorų pasisakymų advokatai pareiškė, kad prokurorai neįrodė jų ginamųjų kaltės veikus organizuotoje grupėje.
„Pamatų pamatas šioje byloje organizuota grupė. Kodėl prokuratūroje buvo vilkinamas tyrimas? Seniai šitas klausimas turėjo būti išspręstas, kažkas veikė prieš Lietuvą sprendžiant byloje šiuos klausimus“, – sakė sovietų kario Aleksandro Navozovo advokatas Eugenijus Algirdas Burokas.
Jis mano, kad kaltinamiesiems seniai turėjo būti inkriminuoti anksčiau galiojusio Baudžiamojo kodekso straipsniai, pagal kuriuos 1999 metais kitoje Sausio 13-osios byloje buvo nuteisti Lietuvos komunistų partijos lyderis Mykolas Burokevičius ir kiti. Jiems buvo inkriminuota antivalstybinė veikla.
Buvusio Vilniaus karinio komendanto Grigorijaus Belouso advokatas Sergejus Pelšas teismui sakė, kad prokurorai neįvykdė susitarimo savo atsikirtimuose konkretizuoti kiekvieno kaltinamojo veiksmus.
Prokuroras G. Paškevičius BNS sakė, kad kaltinamųjų veiksmus prokurorai aptarė ankstesnėse kalbose, visi duomenys yra byloje.
Valstybės kaltintojas sako, kad advokatai pateikia motyvus, nepilnai atspindinčius bylos duomenis, pateikiami abstraktūs motyvai.
„Vienas iš motyvų – būti TSKP (Komunistų partijos-BNS) nariu nėra nusikaltimas. Teismų praktikoje rasime pavyzdžių, kad nusikaltimus įvykdė būdamas policininku, bendrovės direktoriumi. Aktualus momentas – kitos valstybės politikos vykdymas“, – sakė prokuroras.
Jis teismo posėdyje kalbėjo, kad iš bylos medžiagos ir specialisto Jono Andriuškevičiaus parodymų gali spręsti, kad karinė vadovybė buvo susieta su politine vadovybe.
Dauguma kaltinamųjų gynėjų savo kalbose pažymėjo, kad sovietų kariai neišmanė Lietuvos istorijos, jog tarp dviejų pasaulinių karų ji buvo nepriklausoma valstybė, o 1940 metais buvo okupuota ir aneksuota, Sovietų Sąjungos kariai galėjo manyti, kad Lietuva yra šios valstybės dalis.
Tuo metu prokuratūra priminė, kad Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimas Kovo 11-osios aktą buvo paskelbęs negaliojančiu, ši informacija buvo paskleista ir daugeliui prieinama. Kaltintojai sakė, kad tai patvirtina radijo laidų rusų kalba išklotinės.
Advokatai yra sakę, kad kai kurie iš jų ginamųjų neturėjo aukšto rango armijoje, su jais jokia karinė vadovybė negalėjo tartis, o jie ¥ žinoti jų planus, pritarti ar prieštarauti.
„Teismų praktikoje daug pavyzdžių, kur vykdytojai nepažinojo organizatorių“, – replikavo prokuroras. Jis mano, kad byloje aiškiai matomas vaidmenų pasiskirstymas tarp bendrininkų.
„Vykdami kolonoje iki objekto nesuprato, kas vyksta? Buvo baigę karines mokyklas, išsilaipinę ir išgirdę J. Jermalavičiaus kalbą, turėjo suprasti, kad jie veiks prieš civilius“, – sakė prokuroras.
Juozas Jermalavičius, vienas nuteistųjų kitoje Sausio 13-osios byloje, priklausė antivalstybinei organizacijai – Lietuvos nacionaliniam gelbėjimo komitetui. Šis komitetas tikėjosi didelės Lietuvos žmonių, nepatenkintų blogėjančia jų ekonomine padėtimi, rusakalbių gyventojų ir kariškių paramos.
„Ko kariškiai nesuprato? V. Ačialovui atvykus į Šiaurės miestelį, net moterys nebaigusios karo mokslų žinojo, kas vyksta dalinyje, ką atsigabeno į dalinį. Karininkai turėjo daugiau suprasti. R. Juchevičiaus gynėjas pateikė motyvą, kad 1946 metais gimęs ginamasis, aukštosios partinės mokyklos karinės katedros vyr. dėstytojas, apie revoliuciją nieko nežinojo? Jis nešė peticiją dėl parlamento atsistatydinimo. Gynėjas nepaaiškino, kodėl tai sutapo su kariškių veiksmais“, – stebėjosi prokuroras G. Paškevičius.
Vladislavas Ačialovas buvo Oro desanto pajėgų vadas generolas pulkininkas, jis miręs, todėl tyrimas dėl jo nutrauktas.
J. Juchnevičius buvo tuometinės Lietuvos komunistų partijos narys, politinio teisinės skyriaus konsultantas, kaip ir dauguma kaltinamųjų, už akių teisiamas dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumu
Prokurorė D. Skorupskaitė Lisauskienė sakė, kad sausio 11 dieną buvo pasiruošta vykimui prie televizijos bokšto ir Lietuvos radijo ir televizijos pastato, bet jis buvo atšauktas dėl per didelio prie šių pastatų susirinkusių žmonių skaičiaus.
„Kodėl civiliai turėjo leisti užimti valstybinius pastatus ir priemones? Jie gynė savo valstybę ir jos turtą“, – sakė prokurorė.
Advokatai yra sakę, kad esą civiliai buvo panaudoti kaip gyvasis skydas, o tuometinė valdžia elgėsi neapgalvotai ir neatsakingai, kviesdama beginklius saugoti strateginius objektus.
Į priekaištą, kodėl tik dabar teisiami kaltinamieji ir už kitus nusikaltimus, nei Sausio 13-osios perversmininkai Mykolas Burokevičius ir J. Jermalavičius, prokurorai priminė, kad per tą laikotarpį Lietuva ratifikavo įvairius tarptautinius teisės aktus ir įgyvendina tarptautinius įsipareigojimus.
„Tai atsirado šis procesas, aname šimtmetyje tai buvo neįmanoma“, – sakė prokuroras G. Paškevičius. Dauguma kaltinamųjų šioje Sausio 13-osios byloje teisiami už akių, procesas tapo įmanomas priėmus įstatymų pataisas.
„Kiekvienos valstybės garbės reikalas patraukti atsakomybė anksčiau, nei prireiks tarptautinio baudžiamojo įsikišimo“, – teigia prokuratūra.
Sausio 13-osios bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme artėja pabaigos link. Advokatai dabar vykstančiuose teismo posėdžiuose naudojasi atsikirtimo teise į prokurorų replikas. Vėliau procese dalyvaujantiems kaltinamiesiems bus suteikta paskutinio žodžio teisė.
Sausio 13-osios byloje daugiau kaip 60 asmenų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, dauguma jų teisiami už akių.
Buvusį sovietų gynybos ministrą D. Jazovą ir kai kuriuos karininkus Lietuvos prokuratūra siūlo įkalinti jį iki gyvos galvos.
