Skirtingų savivaldybių tarybos narių gaunamos išmokos už darbą skiriasi 25 kartus, ne visur prašoma išlaidas pagrindžiančių dokumentų, palikta spraga gauti dvigubą atlyginimą, rodo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktas antikorupcinis vertinimas.
Tarnybos specialistai atsitiktine tvarka atrinko 23 savivaldybes ir išanalizavo jų teisės aktus, reglamentuojančius tarybų narių veiklos apmokėjimą bei išlaidų kompensavimo tvarką.
Nustatyta, kad savivaldybių politikų gaunamų išmokų dydžiai skiriasi 25 kartus. Pavyzdžiui, mažiausia išmoka – iki 43 eurų – yra Plungės rajono savivaldybėje, Kazlų Rūdos ir Raseinių rajono savivaldybėse – iki 50 eurų per mėnesį vienam tarybos nariui. Tuo metu Kauno mieste ši suma siekia iki 1072 eurų, Kauno rajone – iki 1018 eurų.
„Savivaldybių tarybos yra nusistačiusios skirtingas tarybos narių su jų veikla susijusių išlaidų kompensavimo tvarkas ir neturi aiškios kontrolės sistemos“, – teigiama STT vertinime.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą, tarybos nariams mokamas ne nuolatinis atlyginimas, o atlyginama už darbo laiką, kai jie eina savivaldybės tarybos nario pareigas. Kiekviena savivaldybė atskirai patvirtina reglamentą, kuriame numato tokios išmokos dydį, atsiskaitymo tvarką ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinį sąrašą.
STT vertinimu, tarybos savo nuožiūra per plačiai taiko galimas kompensuoti išlaidas, dėl to kai kurios jų gali būti skiriamos nepagrįstai.
Kompensacijos – ir už keliones per karantiną
Analizė parodė, jog didžiausios savivaldos politikų išlaidos yra susijusios su transportu, dažniausiai – su degalų pirkimu.
„(…) net pandemijos laikotarpiu, Lietuvoje galiojus judėjimo tarp savivaldybių draudimui, kai kurių savivaldybių tarybų nariai nurodė patyrę tūkstantines išlaidas degalams“, – teigiama STT pranešime.
Tuo metu teisės aktuose nėra reikalavimo pateikti kelionės dokumentų, iš kurių būtų galima matyti, kad išlaidos buvo susijusios su tarybos nario funkcijų vykdymu.
Anot tarnybos, kai kurios savivaldybių tarybos į kompensuojamų transporto išlaidų sąrašą yra įtraukusios ir automobilio draudimą, padangų keitimą, remontą ir detalių pirkimą, taksi išlaidas, automobilio parkavimo ar saugojimo išlaidas.
Pareigūnai atkreipė dėmesį, kad automobilių statymo išlaidos įtrauktos net tose savivaldybėse, kurių teritorijoje nėra mokamų stovėjimo aikštelių, pavyzdžiui, Ignalinos rajone.
Be to, pateikiant išlaidas pagrindžiančius dokumentus, savivaldybės nereikalauja nurodyti konkretų automobilį ir jo savininką.
Nustatyta, kad tik pavienės savivaldybės reikalauja iš tarybos nario pažymos apie darbo laiką, už kurį negautas atlyginimas pagrindinėje darbovietėje.
„Egzistuoja rizika, kad kai kurių savivaldybių tarybos nariai galimai gauna atlyginimą už tas pačias valandas tiek pagrindinėje darbovietėje, tiek už veiklą tarybos posėdžiuose“, – rašoma STT vertinime.
Be to, kai kurios savivaldybės darbo laiko apskaitą patikėjo pačiam tarybos nariui ir nereikalauja savarankiškai deklaruojamas valandas pagrįsti papildomais duomenimis, kuriuose detaliai atsispindėtų tarybos nario veikla.
Tik kelios iš analizuotų savivaldybių yra numačiusios nemokėti išmokų ar jų dalies už tarybos nario veiklą, jeigu politikas praleidžia tam tikrą skaičių posėdžių.
Taisykles siūlo griežtinti
STT siūlo savivaldybėms nustatyti prievolę politikams išsamiai pagrįsti visas kompensuoti teikiamas išlaidas, siejant jas su tarybos nario tiesiogine veikla, nustatyti maksimalų savarankiškai deklaruojamo darbo laiko galimą apmokėjimą, įtvirtinti pareigą pateikti pažymą iš pagrindinės darbovietės apie negautą atlyginimą dėl dalyvavimo savivaldybės tarybos veikloje.
Taip pat raginama griežčiau kontroliuoti tarybos nariams išmokėtų lėšų pagrįstumą bei teisėtumą, viešai skelbti duomenis apie tarybos narių gautas išmokas, šias sumas išskirti savivaldybės finansiniuose dokumentuose.
Ši antikorupcinio vertinimo išvada pateikta Lietuvos savivaldybių asociacijai, analizuotoms savivaldybėms ir Vidaus reikalų ministerijai. Jos per du mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Savivaldybių tarybų narių gaunamomis išmokomis susidomėta, kai „Laisvės televizijos“ įkūrėjas Andrius Tapinas, remdamasis Neringos savivaldybėje atlikto audito išvadomis, kovo pradžioje paskelbė informaciją apie šios savivaldybės tarybos narių išlaidas transportui ir technologijoms – kompiuterių, telefonų ir kitos įrangos nuomai.
Paskelbta, kad savivaldybės lėšomis kai kurie politikai važiuoja reklamuoti savo partiją prieš rinkimus, tūkstančius eurų skiria kompiuterių, kitos įrangos nuomai, o lėšos keliauja į vienos tarybos narės draugės vyro įmonę.
o kiek Anykščiuose?
Ga reikėtų kad dabartiniai Anykščių tarybai dar priklausantys asmenys paskelbtų viešai kiek gavo per praeitus metus. Tada matytume ar visi po lygiai gavo ar tikrai gerieji socdemai su konservatoriais gavo mažiausia 🙂
Ten kur daugiausia vagia, daugiausia pinigų išsimoka, merus išrenka pirmam rate, o kur tarybos nariai, kaip Anykščiuose taupo ir gauna mažiausiai, rinkėjai jiems parodo špygą ir išrenka nuteistą kandidatą.
Lietuvvą jie skandina be jokios atsakomybės.
Taigi – reikia rinkti tiesiogiai seniūniju merus, kad jie būt ir Savivaldybių Tarybų nariais.
Jokių kitų MARAZMatikų – birbi savo darbą ir birbk, o ne šykną trink per posėdius.
Patariamą balsą galėt turėti ŽMONĖS per seniųnaičius ir patys Žmonės , nustačius dalyvavusius rinkimuose ( įteisinti , kuo greičiau ) RINKĖJO PASĄ.
Tikiu, kad LIETUVA bus geraus gyvenymo verta be šytų ir su jų atsakomybę TAUTAI ir ŽMONĖMS.
Galgi pirma reiktų išmokti be klaidų rašyti, o jau paskui mokyti kitus, kokie turėtų būti įstatymai.
Pamirškit lietuvių kalbą, juk jos jau neblieka, prie to prisidėjo ir Anykščiuose rinktas seimo narys Tomilinas, Tuoj privalėsim rašyti kirilica ar lenkiškai