Skulptūrinę kompoziciją įbetonavus, menininkas Pranas Petronis nusifotografavo kartu su pagalbininke, savo žmona Ineta Aukse Petroniene.
Viešintų seniūnijoje gyvenančio ir produktyviai kuriančio menininko Prano Petronio medžio skulptūras galima pamatyti ne tiktai Anykščių krašte, bet ir Vilniuje, Kėdainiuose, Lazdijuose, Ignalinoje, Druskininkuose, Palangoje bei daugelyje kitų vietų. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 1977 metų, laisvasis menininkas nuo 1997-ųjų metų Pranas Petronis garsėja kaip senųjų drožybos tradicijų meistras, jo talentui paklūstantis medis virsta unikaliais stogastulpiais, kryžiais, meniškomis skulptūromis.
Jis yra vienas iš kelių Lietuvos medžio drožėjų, 1991 metų sausio viduryje skubiai, per vieną naktį sukūrusių laikiną medinį paminklą Vilniaus Antakalnio kapinėse laidojamoms sausio 13-osios aukoms. 2008 metais Pranas Petronis tapo tarptautinės skulptūrų parodos „Šv. Jurgio pavasaris“ laureatu…
Šių metų pavasarį skulptorius minėjo garbingą 70-mečio sukaktį. Savojo jubiliejaus proga menininkas nusprendė asmeninę kūrybinę dovaną paskirti visiems lietuvių literatūros klasiko Juozo Tumo-Vaižganto kūrybos gerbėjams. Kadangi jis buvo laimėjęs Lietuvos kultūros tarybos skirtą stipendiją, tad galėjo pats nuspręsti, kokią skulptūrą sukurti, kam savo naująjį darbą paskirti. Taigi, meistras nusprendė sukurti medžio skulptūrų kompoziciją ir joje įamžinti Vaižganto apysakos „Žemaičių Robinzonas“ veikėjus. Skulptūroms medžio drožėjas pasirinko Vaižganto gimtąjį Malaišių kaimą, esantį Svėdasų seniūnijoje. 2019-ųjų vasarą, minint Vaižganto metus ir pasitinkant šio klasiko 150-ąsias gimimo metines, Malaišių kaimas pasipuošė trimis naujomis skulptūromis. Pranas Petronis tuomet medyje atkūrė Vaižganto apysakos „Nebylys“ veikėjus, Aleksandras Tarabilda atkūrė darbštųjį Napalį, „Pragiedrulių“ veikėją, o Vladas Gaidys savo medžio skulptūrą paskyrė Dzidoriui-artojui.
– Tuomet, droždamas skulptūrą, Malaišiuose praleidau ne vieną dieną. Teko pabendrauti ir su vietiniais gyventojais, ir su ekskursantais, turėjau galimybę iš arčiau susipažinti su kaimu, dar menančiu Vaižganto vaikystės ir jaunystės metus, čia pasisemti kūrybinio įkvėpimo,- pasakoja menininkas,- todėl šiemet, kai pasitaikė proga vėl ką nors sukurti, pasirinkau ne ką kita, o dar vieną Vaižganto kūrinį. Ir nusprendžiau skulptūrinę kompoziciją padovanoti visiems Vaižganto kūrybos gerbėjams, šio rašytojo gimtinėje apsilankantiems žmonėms.
Medžio drožėjo dovana Malaišiuose atsirado respublikinio renginio – „Vaižgantinių“ – išvakarėse. Pats autorius kartu su pagalbininke, savo žmona Ineta Aukse Petroniene, skulptūras atvežė, įbetonavo, rūpestingai sutvarkė aplinką. Beliko „Vaižgantinių“ šventės dalyviams, visiems, atvykstantiems į Malaišius, tiktai kompozicija grožėtis, šalia skulptūrų fotografuotis ar tiesiog šalia jų pabūti, pasėdėti. Menininkas Pranas Petronis medyje įamžino veiklų ir darbštų žemaitį, visokių naujovių propaguotoją, lietuviškos mokyklos steigėją, „Žemaičių Robinzonu“ vadinamą Vencę (Vincą Kaniavą), jo draugą, ūkininką Ontę (Antaną Krampliauskį), Vinco tėvus Kaniavas ir kūmus (krikšto tėvus) Vaurus. Tarp atskirų skulptūrų sumaniai sukomponuoti meniški suolai, kad čia, jaukioje aplinkoje netoli buvusios Tumų sodybvietės, būtų galima pasėdėti, pailsėti, pamąstyti.
Malaišiai pastaruoju metu sulaukia daugybės ekskursijų ir pavienių turistų. Visų lankytojų dėmesį patraukia čia kuriamas medžio skulptūrų Vaižganto kūrybos motyvais parkas. Visos skulptūros čia savitos, unikalios, išraiškingos, perteikiančios Vaižganto kūrybos išskirtinumą. O Prano Petronio padovanota skulptūrinė kompozicija traukia pasėdėti, pasvajoti, pamąstyti.
