Seimas: neįteisinti, apleisti sodininkų sklypai pateks į laisvos žemės fondą

Laisvos žemės fondas perims sodininkams skirtus valstybinės žemė sklypus, jeigu iki 2023 metų spalio už juos nebus sumokėta, jie nebus išnuomoti arba užstatyti. Į šią žemę galės pretenduoti kiti asmenys. 

Seimas antradienį priėmė tai numatančias Žemės reformos įstatymo pataisas: už balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo šeši, o susilaikė septyni.   

Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis apgailestavo, kad pataisos užkirs kelią daugeliui sodininkų išsipirkti dirbamus sklypus.

„Yra labai daug kolektyvinių sodų, kur tarybiniais laikais pagal paskyrą arba kitais sprendimais buvo suformuotas sodo sklypas ir žmogui buvo paskirtas. Tai (…) šiame įstatyme neatsirado galimybė žmogui išsipirkti šį sklypą. Tai yra, jeigu yra sklypas, yra savininkas, bet jis nėra Registrų centre įsiregistravęs, tai tokiu atveju NŽT turėtų privalomu nurodymu siųsti žmogui pranešimą apie tai, kad sklypą galės pirkti“, – Seime kalbėjo parlamentaras.  

R. Žemaitaitis teigė manantis, kad tokius sklypus galintys prarasti žmonės masiškai kreipsis į teismus. 

„Kai iš žmogaus paimsite šį žemės sklypą ir jį parduosite aukciono būdu, jis, jo palikuonys arba kiti šeimos nariai pamatę, kad šis sodo sklypas yra parduotas, kreipsis į teismą nustatyti juridinį faktą dėl leidimo įregistruoti sodo sklypą“, – kalbėjo R. Žemaitaitis. 

Jis siūlė neskubėti priimti tokių pataisų, kol nėra baigta žemės reforma.  

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete dirbančios Ritos Tamašunienės nuomone, siekiant baigti žemės reformą sodų bendrijose, kurios jau patenka į miestų teritoriją, apleistus sklypus galima perduoti žmonėms, kuriems nuosavybė dar negrąžinta.

„Jeigu valstybė mato, kad yra žemės sklypai apleisti, nenaudojami, tai kodėl nepateikti tų sklypų į žemės reformos ir piliečių nuosavybės grąžinimui eilę? Tai tikrai yra didelis valstybės rezervas ir tikrai gyventojai, kurie laukia ir nesulaukia kad ir tame pačiame Vilniuje žemės, tai būtų viena iš galimybių tokių sklypų pasiūlyti kaip kompensaciją už žemę, kurios nėra galimybės grąžinti“, – sakė R. Tamašunienė. 

Jos teigimu, be to, gali atsirasti žmonių, kurie dėl objektyvių priežasčių neįteisino savo sklypo, bet turi sprendimą, kad jis jiems priklauso: „Turi ten namelį, sodinasi daržovių ir vaisių ir neturės pirmumo teisės jį įsigyti?“