Seimas padidino per metus į privalomąją karo tarnybą kviečiamų jaunuolių, taip pat Karo akademijos kariūnų bei civilių darbuotojų kariuomenėje skaičių.

Parlamentas antradienį vienbalsiai 126 balsais priėmė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą įstatymą dėl principinės kariuomenės struktūros.

„Šie sprendimai leis lanksčiai planuoti ir užtikrinti karinių vienetų komplektavimą, jie yra būtini atsižvelgiant į augančius kariuomenės poreikius, įskaitant didėjantį jaunesniųjų karininkų poreikį, dėl kurio didinamas Karo akademijos kariūnų skaičius“, – KAM pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Įstatymas numato, jog per metus į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą būtų pakviečiama nuo 3400 iki 4400 jaunuolių. Dabar šis skaičius yra nuo 3800 iki 4000.

Anot KAM, dabartinis skaičius neatitinka kariuomenės poreikių, yra nepakankamas ir neleidžia lanksčiai planuoti bei užtikrinti savalaikio dalinių komplektavimo iš šauktinių karių. 

Taip pat numatyta daugiau kariūnų priimti į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. Maksimalus jų skaičius didinamas nuo dabar esančio 320 iki 440, minimali riba liks 200.

Tai pat didinamas ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius – nuo 2500 iki 5000. Iki šiol šis skaičius siekė nuo 1500 iki 4000.

Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius auga nuo 1800 iki 2050. KAM pranešime pažymima, kad tai daroma atsižvelgiant į didėjantį kariuomenės civilinio personalo poreikį medicininės priežiūros, maitinimo, sandėlių, infrastruktūros priežiūros, aprūpinimo ir kitoms aptarnavimo paslaugoms teikti.

Planuojama, kad 2023 metais bus pastatyti trys kariniai miesteliai Šiauliuose, Vilniaus rajone ir Šilalės rajone, o vien šių karinių vienetų infrastruktūros priežiūrai papildomai reikės apie 150 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.