Seimo nario T. Tomilino pranešimas: liūdnos tyrimų išvados: iki 16 metų 73 proc. moksleivių išbando alkoholį, o 51 proc. – elektronines cigaretes

Praėjusių metų gruodžio mėnesį Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas paskelbė kas ketverius metus Europos mokyklose vykdomo moksleivių alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimo tyrimo (ESPAD) rezultatus. Šiame tyrime dalyvauja daugiau kaip 40 Europos šalių, jose apklausiami 15 – 16 metų jaunuoliai, siekiant išsiaiškinti priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimo paplitimą. Apklausoje dalyvavo daugiau kaip 200 Lietuvos mokyklų, buvo apklausti 4 792 moksleiviai.

Tyrimas atskleidė, jog tabako gaminius bent kartą gyvenime vartojo 33,6 proc. apklaustųjų, tačiau net 51,2 proc. moksleivių bent kartą yra bandę elektronines cigaretes, daugiau kaip 19 proc. jas rūko nuolat. Tarp 15 – 16 metų jaunuolių alkoholio bent kartą gyvenime yra bandę 72,6 proc., o per paskutinius 12 mėnesių – 55,6 proc. tyrimo dalyvių. Tyrimas taip pat atskleidė, kad pirmą kartą gyvenime priklausomybes sukeliančių medžiagų vaikai dažniausiai pabando dar nesulaukę 13 metų.

Seimo bei jame veikiančios Priklausomybių prevencijos komisijos narys Tomas Tomilinas sako, kad apie situacijos prastėjimą mokyklos bendruomenės kalba jau kelerius metus. Nors alkoholio vartojimo rodikliai yra didžiausi, mokytojų, tėvų ir gydytojų bendruomenei didelį susirūpinimą kelia ne tik jo, bet ir elektroninių cigarečių plitimas.

„Jau keletą metų girdime apie tai, jog šalia įprastų iššūkių, kuriuos kelia tabako gaminių ir alkoholio vartojimas, mokinių tarpe stebimas didžiulis elektroninių cigarečių plitimas. Medikų rankose atsiduria vaikai, apsinuodiję medžiagomis, kurių net nepavyksta identifikuoti. Į elektroninių cigarečių pildykles gana paprasta pripilti neaiškių, itin nuodingų, greitą priklausomybę sukeliančių priedų. Tai kontroliuoti dar sunkiau, nes vaikai šias medžiagas perka iš platintojų, tarpininkų, apeidinėdami draudimus“, – sako Seimo narys.

Anot jo, sprendžiant jaunimo vartojimo ir priklausomybių problemą, labai svarbus institucijų bendradarbiavimas, vieningas ir sutelktas veikimas. „Realybėje dažnai pasitaiko, kad institucijos nesusikalba, ne iki galo žino ir supranta viena kitos funkcijas, skirtingai įsivaizduoja veikimo būdus ir atsakomybes. Labai svarbu susodinti visus prie bendro stalo, pasidalinti informacija, užduotimis, atsakomybėmis. Sudaryti veikimo planą, žemėlapį, kuris padengtų visas jaunuolio gyvenimo sritis, įtrauktų už jo gerovę atsakingus žmones“, – teigia T. Tomilinas.

Praėjusių metų rudenį, parlamentaro iniciatyva Anykščių savivaldybėje atsirado darbo grupė, atsakinga už priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo mažinimo ir prevencijos programos sukūrimą ir įgyvendinimą. Prie šios programos dirbo mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, policijos, savivaldybės ir kiti specialistai, drauge aptardami situaciją ir ieškodami geriausių sprendimų.

„Pirmiausia su jaunuolių vartojimu ir iš jo kylančiomis problemomis susiduria mokyklos ir tėvai, tačiau vieni jie nėra pajėgūs šių iššūkių įveikti. Anykščiuose parengta programa apima ir situacijos analizę, ir priemonių planą ir, labai svarbu, finansavimą. Joje numatytos konkrečios atsakomybių sritys, bendradarbiavimo modelis, platforma specialistams susitikti ir drauge spręsti, nes kiekvienam žiūrint tik iš savo kampo geriausio sprendimo surasti nepavyks“, – įsitikinęs Seimo narys.

Prieš pat naujuosius metus įsigaliojo Prezidento siūlytos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kurios didina baudas už elektroninių cigarečių ar jų pildyklių pirkimą, pardavimą ar perdavimą nepilnamečiams – maksimali bauda sieks iki 820 eurų. Po pakeitimų įsigaliojimo už elektroninių cigarečių turėjimą, ne tik rūkymą, bus baudžiami ir patys nepilnamečiai. Jeigu asmeniui daugiau kaip 16 metų, pirmą kartą gali būti skirta nuo 20 iki 50 eurų dydžio bauda, nusižengus pakartotinai – nuo 50 iki 100 eurų.

Pasak T. Tomilino, nacionaliniai teisės aktai, skirti kovai su žalingais jaunuolių įpročiais yra svarbūs, tačiau drauge būtinas savivaldybių įsitraukimas ir veiksmų planavimas atsižvelgiant į konkrečią situaciją. „Čia tas atvejis, kai geriausi sprendimai ateina „iš apačios“, iš žmonių, kurie kasdien veikia tame lauke ir mato šitas problemas. Baudų ir atsakomybės didinimas yra geras įrankis, tačiau jis turi derėti su prevencinėmis priemonėmis, vaikų neformaliu užimtumu, pagalba turintiems priklausomybes, tik tada galime tikėtis rezultato“, – sako demokratas.

Jo nuomone Kėdainių, Vilniaus, Anykščių bendruomenių iniciatyva kurti priklausomybių mažinimo programas, pritaikytas būtent tos vietovės poreikiams ir situacijai, turėtų tapti visų plačiai taikoma gerąja praktika, nes valstybinės programos, nors ir reikalingos, gali būti mažiau taiklios ar paveikios nei atsiradusios iš vietinės iniciatyvos.