Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį susitiks su Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovybe aptarti tiesioginius merų rinkimus.
Pasak parlamento vadovės atstovės spaudai Ilonos Petrovės, LSA vadovai planuoja pristatyti savo poziciją šiuo klausimu.
Balandžio pabaigoje LSA taryba nusprendė kreiptis į Seimą su raginimu įtvirtinti Konstitucijoje dabartinį tiesiogiai renkamo mero-savivaldybės tarybos vadovo statusą.
Merai ragina įtvirtinti nuostatas, kad „savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas, atstovaujantis savivaldybei ir vykdantis įstatymuose nustatytus įgaliojimus“, taip pat tai, jog meras „renkamas remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu“.
LSA teigimu, jau antrą kadenciją veikianti tiesioginių merų rinkimų sistema užtikrina politinį stabilumą, savivaldybių veiklos tęstinumą, pateisina gyventojų lūkesčius ir stiprina jų pasitikėjimą vietos savivalda.
Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną – baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ėmėsi iniciatyvos su parlamentinių frakcijų seniūnais parengti Konstitucijos pataisos projektą dėl tiesioginių merų rinkimų. Tačiau pradėjus darbą, paaiškėjo, kad skiriasi pozicijos dėl tiesiogiai renkamo mero statuso.
Valdantieji konservatoriai ir liberalai siūlo, kad tiesiogiai renkami merai būtų vykdomosios valdžios institucija, o tarybai pirmininkautų kitas politikas. Tuo metu didžioji dalis opozicijos ir Laisvės partija nori išsaugoti dabartinį savivaldos modelį – kad meras yra ir savivaldybės tarybos pirmininkas.
Šiuo metu Seime rengiamas kompromisinis trečiasis Konstitucijos pataisos variantas, kuriame nebūtų numatytas mero statusas, paliekant jį nustatyti įstatymuose.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
