Ketvirtadienį Anykščių menų inkubatoriuje–menų studijoje įvykusiame Aplinkos ministerijos organizuotame seminare paminėtas Struvės geodezinio lanko įtraukimo UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 20-metis.
Prieš daugiau kaip 200 metų buvo suformuotas unikalus kultūros, mokslo ir istorijos objektas Struvės geodezinis lankas – 2822 kilometrų ilgio dienovidinio matavimo trianguliacijų (trikampių) matavimų grandinė, jungianti 259 taškus per 10 Europos šalių, įskaitant Lietuvą.
Trikampių centrai (punktai) buvo įtvirtinti stabiliais ženklais, ant jų statomos iki 50 m siekiančios medinės piramidės, iš kurių atlikti kampų matavimai, taip pat išmatuoti kai kurių kraštinių ilgiai, o stebint žvaigždes nustatyti astronominiai azimutai ir astronominės platumos. Lankas leido nustatyti Žemės dydį ir formą, šie duomenys naudoti geodezijoje, navigacijoje, astronomijoje, sudarant žemėlapius ir koordinačių sistemas daugiau nei šimtą metų.
Anykščiuose vykusiame renginyje dalyvavo gausus būrys kultūros paveldo, istorijos, geodezijos, žemėtvarkos, turizmo ir kitų sričių specialistų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir studentų, mokytojų bei geografijos entuziastų. Jie kalbėjo apie Struvės geodezinio lanko istoriją, įspūdingus XIX a. vykdytus mūsų planetos Žemės geodezinius matavimus, susipažino su lanko punktų nustatymo darbais, aptarė šio unikalaus Pasaulio paveldo objekto nacionalinius ir tarptautinius saugojimo poreikius bei populiarinimo iniciatyvas.
„Struvės geodezinis lankas yra vienas iš įspūdingiausių kultūros, žmogiškųjų vertybių mainų, vykusių bendradarbiaujant įvairių šalių mokslininkams, ir technologinio ansamblio pasiekimas. Jo rezultatai yra tiesiogiai susiję su žmonijos domėjimusi pasauliu, jo forma ir dydžiu“, – seminare sakė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Paveldo programų vadovė Renata Kepežinskienė.
„Šio lanko duomenimis nustatyti Žemės parametrai daugelį metų naudoti apibrėžiant nacionalines ir pasaulines koordinačių sistemas, tai leido sistemiškai vystyti ir tvarkyti žemės, nekilnojamojo turto, inžinerinės infrastruktūros – kelių, geležinkelių – krašto apsaugos ir kitas šalims svarbias veiklas“, – teigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, technologijų mokslų daktaras Eimuntas Kazimieras Paršeliūnas.
Seminaro metu jo dalyviai apžiūrėjo Struvės geodezinio lanko ekspoziciją – matavimų ekspedicijas nušviečiančius stendus, iš muziejų, mokymo įstaigų ir privačių kolekcijų atvežtus senovinius prietaisus, žemėlapius, knygas, monetas, pašto ženklus, dėliones ir kitas įdomybes.
Seminaro dalyviai ne tik aplankė Storių pažintinį taką, kuriame įrengtuose stenduose pateikiami įdomūs faktai apie šį lanką, bet ir patys pamatavo atstumus senoviniais matų vienetais ir nustatė Struvės geodezinio lanko grandinės posūkio kampus, įkopė į statų Storių kalną, apžiūrėjo ten esantį Storių geodezinį ženklą bei sumažintą geodezinio lanko maketą. Įgytas žinias buvo galima pasitikrinti sprendžiant interaktyvų testą.
Struvės geodeziniame lanke Žemės formos, dydžio ir polinkio (kreivumo) matavimai vyko nuo 1816 iki 1852 metų, kuomet 4 ekspedicijų metu mokslininkai atliko matavimus naudodami pažangiausius to meto optinius prietaisus. Struvės geodezinis lankas driekiasi per Norvegiją, Švediją, Suomiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą ir Moldovą pagal 26° Rytų ilgumos dienovidinį nuo Hamerfesto (Norvegija) Arkties vandenyno pakrantėje iki Izmajilo (Ukraina) prie Juodosios jūros. Šis geodezinis tinklas buvo didžiausias ir tiksliausias savo laikmečio projektas, kuris padėjo mokslui tiksliai apskaičiuoti pagrindinius Žemės parametrus iki tol, kol atsirado palydoviniai matavimai.
Iš 259 Struvės geodezinio lanko punktų Lietuvoje yra 18. Lietuvoje UNESCO paminkliniais akmenimis įamžinti 3 Struvės geodezinio lanko punktai: Meškonyse, Paliepiukuose (Vilniaus raj.) ir Gireišiuose (Rokiškio raj.), o prie Storių geodezinio punkto (Anykščių raj.) įrengtas 1,2 km ilgio Storių pažintinis takas.
Tarptautinio Struvės geodezinio lanko koordinacinio komiteto narių iniciatyva 2025 metais sukurtas filmas, pristatantis lanko vietovės punktų vaizdus, lanką jungiančių šalių, kalbų, gamtovaizdžio, kultūrų ir kalbų įvairovę. Jį galima peržiūrėti Aplinkos ministerijos Youtube kanale. Daugiau informacijos apie Struvės geodezinį lanką – UNESCO svetainėje.
