Sausio 6 dieną Trijų Karalių (arba Kristaus Apsireiškimo, Epifanijos) iškilme baigiamas kalėdinis laikotarpis. Tradiciškai šią dieną yra nupuošiamos eglutės, tačiau anykštėnai šventine nuotaika mieste dar galės pasidžiaugti bene mėnesį.
Trys karaliai – tai išminčiai, atvykę į Betliejų pasveikinti kūdikėlio Jėzaus. Sakoma, kad iš tiesų jie nebuvo karaliai, gal taip vadinami todėl, kad atkeliavo iš turtingųjų Rytų. Iš tiesų Kasparas, Melchioras (Merkelis) ir Baltazaras buvo išminčiai, stebėję dangaus kūnų judėjimą. Netikėtai danguje sužibėjusi ryški žvaigždė skelbė, jog tokio šviesulio pasirodymas sutaps su Atpirkėjo atėjimu į žemę. Taigi išminčiai nutarė aplankyti Kūdikį ir išrinkę jam dovanas – aukso, smilkalų ir miros – leidosi į kelionę.
Kai kuriuose šaltiniuose skelbiama, kad karalių galėjo būti ir ne trys, o keturi ar net devyni.
Pasak Visuotinės lietuvių enciklopedijos, Trijų Karalių dieną „persirengusieji gandrais, arkliais, meškomis, kartais žydais, kriviais, vaidilomis, senovės kariais lankydavo sodybas, giedodavo, šeimininkams linkėdavo derlingų metų, sveikatos, prašydavo dovanų, būdavo vaišinami. Vakarų Lietuvoje po Pirmojo pasaulinio karo Trimis Karaliais persirengę (su ilgais žvaigždėmis nusagstytais apsiaustais, karalių vainikais ant galvų, barzdoti) raiti vyrai lankydavo sodybas, giedodavo, pasakodavo evangelijų ištraukas. Paplitęs paprotys (ir Lietuvoje) ant bažnyčios ir namų durų pašventinta kreida užrašyti prasidėjusių metų skaičių ir pirmąsias trijų karalių vardų raides su kryželiais tarp jų”.
Pasak www.day.lt internetinio puslapio, vienas įdomiausių šios dienos papročių – „trijų karalių“ su „žvaigžde“ vaikščiojimas pakiemiais, visus giesmėmis sveikinant ir renkant dovanas. Dar šio amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais persirengėlių „karalių“ vaikštynės ne tik Lietuvos kaimuose, bet ir miestuose buvo savita senovinio kaimynų lankymo su Naujųjų metų sveikinimais ir geros kloties linkėjimais tradicija. Kartais iš tolimesnių kaimų „karaliai“ net raiti atjodavę.
Įvairiose Lietuvos vietose būdavo įvairios tradicijos: vienur vaikštinėdavo tik „trys karaliai“ su „tarnais“, o kitur juos lydėdavo gausi spalvinga palyda. Verta dėmesio XIX a. vid. Tilžės ir Ragainės apylinkių persirengėlių svita. Ten persirengdavo lokiu, arkliu, gerve, žydu ir kt. Eitynės būdavo rengiamos su vaidybos elementais, išmoningai.
Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpiu šis paprotys išnyko. Tai lėmė žmonių nepasitikėjimas vienas kitu, įskundinėjimai, trėmimai, pakirtę senąjį Lietuvos kaimo gyvenimo būdą ir bičiuliškus kaimynų tarpusavio santykius
