Šiemet siaurasis geležinkelis Švenčionėliai – Panevėžys mini 120 metų jubiliejų. Bene pirmasis jubiliejinių metų renginys, taip sakant, akcentas, buvo istorinis žygis – žvalgomoji ekspedicija „Siauruko pėdsakų beieškant“ pėsčiomis iš Rubikių į Uteną. Bundančio pavasario takais įveikėme 21 kilometrą ir drąsiai pareiškėme: maršrutas tinkamas masiniams žygiams bei kelionėms dviračiais.
Gerokai įkyri, tiesiog persmelkianti kosminiu karščiu pavasario šiltmečio saulė, dangus be debesėlio ir žvarbokas vėjas. Prerijų, laukinių Vakarų, o gal Rytų dvelksmas. Atsisveikinimas su geležiniu keliu. Ten, kur baigiasi bėgiai, ir prasideda buvusio plieno kelio pėdsakas. Nuo Rubikių siauruko pylimas ryškus, puikiai išsilaikęs, kai kur atrodo kaip takas, o kai kur – keliukas. Aniūnai, pakriūtėse telkšančios balos, bebrų kolonijos, į ledą sušalusi sula. Naktį smagios šalnos būta. Nudžiūvusiais beržais apkaišyti platūs peklynai ties Grudeliškiu, plačiojo geležinkelio pylimo erdvė, atkarpomis juo einantis vieškelis. Tuneliukas, tiksliau iš akmeninių plytų sumūryta arkinė perlaida, per kurią smagiai srūva Kilevos upelis. Netoli Kilėviškis ir visai čia pat – Trumbatiškis. Apraudame neseniai nugriautą istorinę stotį ir vėl žengiame senuoju pylimu.
Kalnai, ežeras Kukis visai prie buvusio geležinkelio, platūs Aknystėlio mėliai, kelis kartus nukastas Aknystėlių piliakalnio didybę menantis šlaitas ir stabtelėjimas pas puikų tautietį Juozą Kazicką. Atokvėpio valandėlė atgaivina dvasią jo sodybos muziejuje.Tuomet, atsigavę,vėl leidžiamės į kelią, nes prieky laukia Stabulankio stotelė, joje gyvenančių sodinami medeliai, pietuose iškylantis Sodakalnis, plačiojo pylimas, miškovežių išmaltos vėžės, susikirtimas su plentu, laukai, kuriuose jau geležinkeliuko nė žymės nelikę, tiltų likučiai, antakalniai ir vėl tarsi parko takelis besidriekianti siauruko ,,vėžė“, Gasparaškių, Antakalnio, Bikso kreivės. Užsilikęs kilometrinis stulpelis su žvaigžde pažymėtu betoniniu pagrindu. Jau matyti Utenos televizijos bokštas, vėl lendame į medynų ūksmę, dešinėje nemenka srove virva Utenėlės upelis. Mūsų kelionė istoriniu keliu baigiasi ties tiltelio pamatais ir iš kelių alksniukų permestu lieptu. Jau paplente mūsų ketveriukė : Algirdas, Tautvydas, Viktoras ir Raimondas, pasiekiame didįjį tikslą – Utenos geležinkelio stotį, su didžiu džiaugsmu pažymėdami, teigdami ir kartu kviesdami į nuostabių potyrių kelionę. Atkarpa tarp Utenos ir Rubikių puikiausiai tinka žygiams pėsčiomis bei kelionėms dviračiais. Turizmo organizatoriams šiuose miestuose siūlome šiek tiek patvarkyti, sužymėti taką ir skelbti apie galimybę keliauti egzotišku Siauruko taku.
