Gedi šeima. Sigutis Obelevičius buvo pašarvotas Traupio kultūros centro salėje. Pet tris šermenų dienas su Velioniu atsisveikinti atėjo šimtai, o gal net tūkstančiai žmonių.
Trečiadienį, rugpjūčio 14-ąją, amžinojo poilsio Traupio kapinėse atgulė buvęs Anykščių rajono savivaldybės meras, gamtininkas Sigutis Obelevičius (1959- 2024).
Sekmadienį, rugpjūčio 11-ąją, mirusį politiką ir gamtininką, 14 knygų apie gamtą autorių, Anykščių rajono garbės pilietį S.Obelevičių pagerbė didžiulė susirinkusių minia. Per tris laidotuvių dienas su Velioniu atvyko atsisveikinti šimtai, gal net tūkstančiai žmonių.
Tris kadencijas Anykščių rajonui vadovavusį traupietį pagerbė buvęs Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Seimo nariai, aplinkinių rajonų savivaldybių vadovai. Į laidotuves plūdo buvę S.Obelevičiaus pavaldiniai iš Anykščių rajono savivaldybės įstaigų ir pačios savivaldybės administracijos, rajono politikai, verslininkai, ūkininkai, vietos bendruomenių atstovai, draugai, kolegos biologai, akademinio pasaulio žmonės, traupiečiai, mokytojai ir buvę mokiniai.
S. Obelevičius vienu iš rajono vadovų dirbo net dvidešimt metų – 2003-2023-aisiais. Jis gimė Kaišiadorių rajono Pažardžio kaime, eigulio šeimoje. Šeima visiems šešiems savo vaikams skiepijo meilę gamtai: trys iš jų tapo biologais.
S. Obelevičius nuo pat 1988-ųjų puoselėjo savo paties įkurtą Traupio botanikos sodą, kuriame pasodino apie 12 tūkstančių augalų taksonų. Absoliučią daugumą augalų mokyklos ir miestelio teritorijoje gamtininkas sodino pats ir savo lėšomis. Didelę retų sumedėjusių bijūnų kolekciją S. Obelevičius miestelyje pasodino jau sunkiai sirgdamas ir suprasdamas, kad dalies augalų pražystant nebesulauks.
Iki 2003-ųjų jis dirbo Traupio pagrindinės mokyklos direktoriumi, o biologijos traupiečių vaikus mokė iki pat mokyklos uždarymo ir meilę augalams įskiepijo bent dviem miestelio gyventojų kartoms.
Velionis buvo pašarvotas Traupio kultūros namų salėje. Daugelis atvykusių atsisveikinti su gamtininku, mokytoju ir politiku sklaidė ant stalelio kultūros centre išdėliotas S. Obelevičiaus parašytas knygas, vaikščiojo jo pasodinto sodo takeliais. Į laidotuves atvykę mokslininkai, Seimo nariai svarstė, kokia be Sigučio gali būti didžiulės kolekcijos, prilygstančios Kauno botanikos sodui, ateitis ir kas galėtų po jo mirties pajėgti ir sugebėti išsaugoti didelę vertę turinčią Traupio botanikos sodo augalų kolekciją.
Šventas mišias Traupio bažnyčioje aukojo keturi kunigai: Traupio parapijos klebonas Juozas Janulis, Anykščių dekanas, Anykščių šv. Mato bažnyčios klebonas Petras Baniulis, Saločių parapijos klebonas Nerijus Papirtis ir Kavarsko bažnyčios klebonas Nerijus Vyšniauskas. Ganytojišką pamokslą apie tai, kaip žmonės turėtų imti gerumo pavyzdį iš Velionio Sigučio Obelevičiaus, sakė klebonas P. Baniulis.
Gedulingų šv. Mišių metu Traupio bažnyčioje, kuri buvo pilna žmonių, giedojo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Tomas Ladiga.
Į kapines ilga laidotuvių procesija judėjo pro Vėlionio gamtininko sukurtą ir puoselėtą botanikos sodą ir buvusią mokyklą. Procesiją, sode skambindami mokykliniu varpeliu, pasitiko buvę mokyklos mokiniai ir mokyklos darbuotojai. Katafalkas, vežantis Sigučio karstą, trumpam stabtelėjo prie jo įkurto daržo – simboliniam paskutiniam atsisveikinimui.
Kapinėse, kuriose amžino poilsio atgulė pirmasis iš Obelevičių, kalbėjo Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė, pastebėjusi, jog simboliška, kad Sigutis laidojamas prieš pat Žolines. Ji akcentavo buvusio partijos kolegos veiklą kuriant nepriklausomą, europietišką Lietuvą, prisimindama Sigučio Obelevičiaus taikų, nekonfliktišką, nekerštingą būdą – jis niekomet nesuvedinėjo sąskaitų su oponentais, gerbė ir mylėjo žmones.
Atsisveikinimo žodį tarė ir biomedicinos mokslų daktaras, botanikas Mindaugas Lapelė.
Du solistai, du muzikos profesoriai – Tomas Ladiga ir Vytautas Juozapaitis – sugiedojo Lietuvos himną, o jam aidint virš kapinių ratus suko gandrų pora, atgaivinusi traupiečių prisiminimuose istoriją, kad Velioni pats kažkada skaičiavo šių apylinkių gandrus…
Po laidotuvių kapinėse mini koncertą Velionio garbei surengė režisierius, bardas Vytautas V. Landsbergis, atlikęs kelias Sigučiui patikusias dainas, o didelė ir tokia graži Sigučio šeima – keturi vaikai ir keturi anūkai – iš pradžių pabiro, o po to susiglaudė šalia šviežio kapo tarsi tie obuoliukai iš Vytauto V. Landsbergio dainos.
Iš aktyvios politinės veiklos konservatorius S.Obelevičius pasitraukė pernai pavasarį ir atsidėjo sodui. Deja, tuos paskutinius vienerius laisvo gyvenimo metus jis turėjo skirti kovai su klastinga liga.
Atsiimti Anykščių garbės piliečio apdovanojimo per šių metų Miesto šventę vietoje jo atėjo žmona Alytė Obelevičienė – ji perskaitė paskutinį Sigučio laišką anykštėnams ir perdavė paskutinį jo sudie.
