Šios dvi dienos – kitokios

Vasario 14-oji – šv. Valentino diena ir Kovo-8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena – tai šventės, kurios į mūsų šalį atėjo iš kitų valstybių.

Romos imperiją valdant Klaudijui II, šalis itin daug kariavo. Kariuomenė nusilpo, o jauni vyrai tarnauti tėvynei nebenorėjo, nes bijojo palikti savo mylimąsias. Tada imperatorius Klaudijus II uždraudė poroms tuoktis. Tačiau vienas Romos kunigas, vardu Valentinas, vis tiek slapta sutuokdavo įsimylėjėlius. Kai imperatorius sužinojo, liepė kunigą suimti ir įkalinti, po to nukirsti jam galvą. Legenda pasakoja, esą Valentinas kalėdamas įsimylėjo aklą kalėjimo prižiūrėtojo dukrą, kuri kaliniui atnešdavo valgyti. Jo meilė išgydė merginą nuo aklumo – grąžino jai akių šviesą. Prieš pat mirtį jis parašė jai meilės laišką, kurį pasirašė: „Tavo Valentinas“.

Nors dažnai teigiama, kad Kovo 8-oji – sovietų palikimas, tačiau šios šventės tradicija kilo JAV. Idėja švęsti Tarptautinę moters dieną kilo XIX–XX amžių sandūroje, kai sparti industrializacija ir ekonominė plėtra kėlė masinius protestus prieš sunkias darbo sąlygas. Vienas tokių protestų vyko 1857 m. kovo 8 d. Niujorko tekstilės fabrike, kur moterys protestavo prieš ypač prastas darbo sąlygas ir mažus atlyginimus. Protestuotojas išvaikė policija.

„Anykšta“ pašnekovų klausė, ar jie švenčiantys šias šventes, ar jos vis dėlto yra svetimos?

Irena MELDAIKIENĖ, Anykščių muzikos mokyklos fortepijono mokytoja:

– Šios dvi dienos – vasario 14 ir kovo 8 – man visgi yra kitokios dienos nei įprastos ir šventiškumą visada jaučiu: gėlės namuose, darbe. Ir ne tik dėmesys – man atrodo, kad šios šventės po truputį keičiasi, mes patys jas praturtiname, paįvairiname, atsiranda naujų niuansų. Vieną vasario 14-ąją Sakralinio meno centre skambino mano mokiniai, kitą – „Nykščio namuose“ vyras Balys improvizavo fortepijonu ir tikrai jaučiau šventę. Maloniai nuteikė ir Muzikos mokyklos vyrų įteiktas gėlės žiedas. Manau, kiekvienas kiekvienoje šventėje gali save kažkuo praturtinti ir suteikti džiaugsmo kitam labai paprastais dalykais, kurių paprasčiausias – dėmesys ir šypsena.