
Seimas pradėjo svarstyti Specialiosios būsto modernizavimo (šilto būsto) programos projektą, kurį priėmus valstybės paramos sulauktų ne tik būsto apšiltinimo darbai, bet ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas. Seimas pradėjo svarstyti Specialiosios būsto modernizavimo (šilto
būsto) programos projektą, kurį priėmus valstybės paramos sulauktų ne
tik būsto apšiltinimo darbai, bet ir atsinaujinančių energijos šaltinių
panaudojimas.
Už tokį Seimo nario Petro Auštrevičiaus pateiktą dokumentą ketvirtadienį po pateikimo balsavo 32 Seimo nariai, susilaikė 7.
Seimo nariai tikisi, kad priėmus šilto būsto programą žmonėms bus
lengviau atremti brangstančio kuro naštą. "Ši žiema sukels žmonėms
šoką", – prognozavo kai kurie Seimo nariai, tvirtindami, kad pigaus
kuro era baigėsi.
Šilto būsto įstatyme siūloma numatyti
energijos taupymą skatinančias priemones. Jame taip pat numatoma
valstybės paramą teikti ne tik modernizuojant daugiabučius, bet ir
vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus.
Siekiant
užtikrinti pakankamą valstybės finansinę paramą būsto modernizavimui,
įstatymo projekte numatoma, kad šiam tikslui yra skiriamos 20 procentų
akcizo pajamų, gautų už energetinius produktus, o esant poreikiui –
valstybės pasiskolintos lėšos bei kiti finansiniai ištekliai.
"Įstatymo projektu siūlome būsto modernizavimą įvardinti strateginės
svarbos nacionaliniu projektu. Kad tai būtų ne tik tušti žodžiai,
numatome konkretų šaltinį šiems projektams finansuoti. Šilto būsto
projektams siūlome skirti 20 procentų akcizo, gauto už energetinius
produktus, bei kitas lėšas. Tai leistų būsto modernizavimui skirti ne
mažiau kaip 500 mln. litų per metus, vietoj šiuo metu skiriamų 50-150
mln. litų. O tai jau yra esminis proveržis būsto renovavime", – sako P.
Auštrevičius.
Parengti įstatymą, kuris iš esmės pakeistų
apverktiną būsto modernizavimo situaciją, Liberalų sąjūdžio frakcijos
atstovus paskatino apgailėtini daugiabučių namų modernizavimo tempai.