A. Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Krašto istorijos skyriaus
Muziejininkas Antanas Verbickas sako, kad „Anykšta“ yra žinių apie Anykščių kraštą šaltinis.
Kodėl Jūs skaitote „Anykštą“? Šį klausimą uždavėme ištikimiems „Anykštos“ bičiuliams ir laikraščio prenumeratoriams.
Antanas VERBICKAS, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Krašto istorijos skyriaus muziejininkas:
„Anykšta“ yra žinių, informacijos apie kraštą, kuriame gyveni, šaltinis. Susipažįstu su visu laikraščio turiniu, bet pirmiausia visada domiuosi tam tikrais faktais, įvykiais. Paskui – visa kita. Žvelgiant į senuosius „Kolektyvinio darbo“ numerius, buvo laikas, kai buvo daugiau įvairių kultūrinių tekstų, dabar jie daugiau keliantys tam tikrus klausimus, problemas.“
Jonas Vasiliauskas, Anykštos“ prenumeratorius:
„Įdomu sužinoti, kas dedasi mūsų rajone.“
Rimas JASIŪNAS, verslo konsultantas:
„Pirmiausia skaitau dėl nostalgijos popierinei spaudai. Jau paauglystėje skaičiau laikraščius, skubėjau rytais į spaudos kioską. „Anykštai“ pliusas už tai, kad iki šiol išliko ir išliko nepriklausoma.“
Žmonės visame pasaulyje miršta kiekvieną dieną,minutę… Vieni iš jų būsime ir mes,tik nežinia kada. Mūsų gyvenimas gali bet kuria sekundę baigtis.O kas tada? Galvojam viskas taip ir pasibaigs?
Tikrai ne,nes tada mūsų lauks amžinasis gyvenimas. Ir bus tik dvi vietos iš kurių mes vienoje tikrai praleisime visą amžinybę.
Tai yra amžinas džiaugsmas su Dievu rojuje,arba amžinos kančios ugnies ežere.
Patikėkit,tai nėra pasaka,bet baisi realybė tiems kurie pasiliks prie savo nuodėmingo gyvenimo atmetę Dievą. Tada daug žmonių atgailaus,bet jau bus per vėlu…
Tad prašau susimąstykime dabar,kol dar sakoma šiandien.
Kur pateks jūsų siela amžinybėje renkatės jūs.
Tad jei jums tikrai svarbu jūsų sielos likimas amžinybėje,tai grįškite ir susitaikykite su Dievu per Jo Sūnų JĖZŲ KRISTŲ,atgailaudami už savo nuodėmes.
Atgailos malda
Viešpatie JĖZAU KRISTAU,nuoširdžiai gailiuosi dėl visų blogų ir neteisingų dalykų, kuriuos esu padaręs savo gyvenime.
Prašau,atleisk man.
Aš nusigręšiu nuo viso to blogo kurį žinau,kad dariau.Ačiū JĖZAU,kad mirei ant kryžiaus dėl manęs,kad išlaisvintum mane nuo nuodėmių.
Ateik į mano gyvenimą,mokyk mane,kaip teisiai gyventi,vesk mane savo keliu,pripildyk Šventąją Dvasia ir pasilik su manimi amžinai,kad neįšeičiau į pražūtį.
Ačiū Tau JĖZAU. Amen.
Na,o toliau įsigykit Naująjį Testamentą ir pradėkit skaityti,kad pažintumėt JĖZAUS KRISTAUS mokymus ir paliepimus savo gyvenimui.
Nepamirškit prieš skaitant pasimelsti ir paprašyti Dievo,kad padėtų suprast bei pažinti tikrą tiesą.Tai yra Dievo žodį.
Telaimina jus Dievas ir atveda į savo šviesą.
P.S.
Iš Dievo nepasišaipysim,ką pasėsim tą ir pjausim. Dar priminsiu,kad būdami amžinybėje atgailauti ir keistis jau nebeturėsime galimybių.
Bus tik baisus Dievo nuosprendis tiems kurie netikėjo arba nenorėjo Jo klausyti pasilikdami prie savo nuodėmingo gyvenimo.
Rinktis jums.
Muziejinio verslininko Verbicko paistalai maziausiai domina.
Jonas Vasiliauskas ir Audrius Vasiliauskas. Antanas Verbickas ir Arunas Verbickas. Nebemato vysai darykite jiems kam jie tokie rėikalingi. Tokie dar stovi.
Anksčiau bibliotekininkai turėdavo žinoti viską kur ,kas ir kaip parašyta.Dabar taip nėra.Buvo aukšto lygio specialistai.Senuosius išvarė,nors galėjo dirbti…kiek širdelių sustojo…
Bibliotekos visados visados saugodavo laikraštį.Būdavo netgi laikas kokį laiką.Rajono laikraščius ypač.Būdavo teminės kartotekos.Labai paprasta ir patogu.Kiti laikai ,kitokie saugojimo reikalai.Bet paprastume viskas aišku.