Prasidėjus šildymo sezonui padaugėja gaisrų, kurių priežastys yra nevalyti, netinkamai įrengti ir nesandarūs dūmtraukiai. Kaminuose užsidegus suodžiams, ugnis pro nesandarius dūmtraukius išplinta į pastato pastoges, palėpes ar tiesiog užsiliepsnoja su dūmtraukiais besiliečiančios medinės pastato konstrukcijos. Atšalus orams tokių gaisrų padaugėja, nes intensyviai kūrenant krosnis dėl didelės temperatūros suodžiai užsidega dažniau. Norint išvengti tokių nelaimių, būtina žinoti ir laikytis esminių priešgaisrinės saugos reikalavimų įrengiant ir eksploatuojant dūmtraukius bei krosnis.
„Medines pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimi ar dūmtraukiu, reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis arba palikti tarpus. Jeigu anksčiau įrengtos krosnys ar dūmtraukiai liečiasi su medinėmis konstrukcijomis, šį pažeidimą būtina nedelsiant šalinti. Dūmtraukis turi būti padengtas tinko sluoksniu ir išbalintas. Periodiškai reikėtų atidžiai jį apžiūrėti. Jeigu ant išbalinto dūmtraukio matyti juodos dėmės, vadinasi, jis nesandarus“, – sakė Pasvalio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis specialistas Gotaras Vasilevičius.
Pasak G. Vasilevičiaus, tokiu atveju krosnį kurti draudžiama, o dūmtraukį būtina remontuoti: „Dūmtraukiai valomi ne tik prieš šildymo sezono pradžią, bet ir jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Rekomenduojama juos valyti dar dažniau – ne rečiau kaip kartą per du mėnesius. Daugelis dūmtraukio valymą supranta vien tik kaip suodžių išsėmimą pro tam skirtą angą dūmtraukio apačioje. Pirmiausia specialiu vieliniu šepečiu reikėtų suodžius nuvalyti nuo dūmtraukio sienelių, o tik po to išsemti. Smalingus suodžius, susikaupusius ant dūmtraukio sienelių, iš dalies galima pašalinti deginant krosnyje bulvių lupenas ar specialius miltelius. Dūmtraukyje užsidegus suodžiams, o tai suprasite iš stipraus ūžesio, užgesinkite ugnį kūrykloje – rekomenduočiau smėliu, o tada degančius suodžius gesinkite pro dūmtraukio viršų pildami vandenį. Kiekvienoje sodyboje turi būti pristatomosios kopėčios, siekiančios pastato stogą, o ant stogo rekomenduojama įrengti kopėčias, siekiančias stogo kraigą.“
Specialistas rekomenduoja degią sieną ar pertvarą prie krosnies pakuros užkloti 25 mm storio tinko sluoksniu arba apkloti metaliniu lakštu, o po juo padėti 10 mm storio nedegią medžiagą (pavyzdžiui, akmens vatą) taip, kad būtų apsaugotas plotas nuo grindų iki 250 mm aukščiau pakuros durelių. Pakura turi būti su durelėmis. Medines grindis po krosnies pakuros durelėmis reikėtų uždengti metaliniu 700 × 500 mm lakštu.
Kūrenamas krosnis draudžiama palikti be priežiūros, patikėti jas prižiūrėti mažamečiams vaikams, kūrenti krosnis su netvarkingomis bei atidarytomis pakuros durelėmis, džiovinti ir laikyti degias medžiagas prie krosnių arba ant jų, laikyti kurą prie pakuros, įkurti krosnį degiais skysčiais.
Nesilaikant šių reikalavimų įvyksta ypač skaudžios nelaimės, nes dažniausiai nukenčia gyvenamasis sektorius, žmonės lieka be pastogės, sudega jų vertingiausias turtas. Kiekvieno namo savininko ar valdytojo pareiga yra pačiam rūpintis savo turtu, ir geriausiai tai daryti iš anksto, nes laikantis elementarių reikalavimų ir protingai elgiantis su ugnimi galima išvengti skaudžių nelaimių.
„Kilus gaisrui ir nustačius priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, asmenys yra traukiami administracinėn atsakomybėn“, – teigė G. Vasilevičius.
