Susisiekimo ministerija skiria papildomus 60 mln. eurų Lietuvos viešojo transporto parko atnaujinimui. Šios lėšos leis keleivių vežėjams įsigyti naujus elektra ar vandeniliu varomus autobusus, kurie pakeis senas, taršias transporto priemones ne tik miestuose, bet ir rajonuose.
„Nuosekliai įgyvendiname sprendimus, kurie tiesiogiai gerina kasdienių kelionių patirtį. Viešuoju transportu žmonės vyksta į darbus, gydymo įstaigas, vaikai keliauja į mokyklas. Seniausias Lietuvoje, dar nuo 1982-ųjų riedantis ir keleivius vežantis autobusas primena, kad turime judėti į priekį, todėl skiriame 60 papildomų milijonų patogesniam, modernesniam ir gamtai draugiškesniam viešajam transportui visoje Lietuvoje – ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Siekiant sudaryti geresnes finansavimo sąlygas įsigyti netaršias transporto priemones, finansavimas skiriamas Vyriausybei pakeitus nutarimą, kuriuo sudaryta galimybė viešojo transporto atnaujinimui skirti dar 60 mln. eurų iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos investicijų programos lėšų, taip papildant jau anksčiau numatytas investicijas.
Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos naujos finansavimo sąlygos, skirtos viešojo transporto parko atnaujinimui ir alternatyviųjų degalų naudojimui skatinti. Priemonė įgyvendinama per Darnaus judumo fondą. Pagal patvirtintas finansavimo sąlygas Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) paskelbė tris kvietimus vežėjams teikti paraiškas viešojo transporto priemonių atnaujinimui.
50 mln. eurų – 18 savivaldybių, parengusių ir įgyvendinusių darnaus judumo planus, vežėjams
Iš viso 50 mln. eurų skiriama viešojo transporto parko atnaujinimui 18 savivaldybių, kurios jau yra parengusios ir įgyvendinusios darnaus judumo mieste planus. Finansavimas bus teikiamas keleivių vežimo veiklą šiose savivaldybėse vykdantiems vežėjams. Didžiausias galimas finansavimas vienam projektui – iki 5 mln. eurų.
Paraiškas gali teikti vežėjai, veikiantys šių savivaldybių teritorijose: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų, Jonavos, Kėdainių, Mažeikių, Tauragės, Telšių ir Utenos rajonų bei Birštono, Druskininkų, Marijampolės, Neringos ir Visagino.
10 mln. eurų – mažesnių ir darnaus judumo planų dar neįgyvendinusių 42 savivaldybių vežėjams
Dar 10 mln. eurų numatyta vežėjams, vykdantiems keleivių vežimo veiklą kitose 42 savivaldybėse, kurios 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis nerengė ir neįgyvendino darnaus judumo mieste planų: Akmenės, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Lazdijų, Molėtų, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Rokiškio, Skuodo, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus ir Zarasų rajonų bei Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Pagėgių ir Rietavo teritorijose.
Šiuo atveju, didžiausias skiriamas finansavimas vienam projektui – iki 1 mln. eurų. Paraiškas vežėjai gali teikti nepriklausomai nuo regiono, nes finansavimas skiriamas iš Sanglaudos fondo.
Taip pat pažymėtina, kad įvardintos savivaldybės pastaruoju metu sėkmingai naudojosi viešojo transporto atnaujinimui skirtomis investicijomis iš kito ES finansavimo šaltinio – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo „Naujos kartos Lietuva“ priemonės.
o tai pripirktu elektriniu nesamoniu ,kaip ,mokyklom ,kur pravaziavus 20 kilometru per visa nakti reikia krauti naujus ,o kas bus po poros metu
faktas visiems aiškus, kad rajono savivaldybė neturi savo pavaldžios įmonės (transporto paslaugų viešajam keleivių pervežimui) tai ir viešųjų paramos fondų pinigų negali labai daug tikėtis. Jeigu gaus saują dėl infrastruktūros pagerinimo mieste, skirtos kelivių pervežimo aptarnavimui tai tuo ir didžiuosis politikai, bet nesakykime op, kol neperbridom upės, kurios kitam krante yra nudėvėta, savivaldybės valdoma autobusų stotis ir jos infrastruktūros teritorija.
Ko stebėtis?Kokia valdžia-tokie ir padariniai!Už tai daug pripirkta kvapų ir kitokių gėrybių,kurie nepasiekiami paprastiems anykštėnams.
Kam nukriošusiam ale kurortui autobusai,jeigu ir autobusų stotis kurortiškai nukriošus.Anykščių autobusų stotį reikia įtraukti į lankytinų turizmo objektų sarašą kaip sovietinio palikimo objektą.
Stotis kaip stotis
Nebesistotis ten, o visiška rajono vadovų impotencija.
U
kliedesiai ir smegenų plovimas apipe netaršias elektrines transporto priemones. Jau nekalbant apie vandenilio aferistus.
Iš Anykščių visvien nėra kaip pasiekti kitų miestų,tai ir autobusu nereikia duoti,nes nesitvarko su turimais.