Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savivaldybėms skyrė 3,3 mln. Eur užtikrinti ikimokyklinio amžiaus vaikų, augančių socialinę riziką patiriančiose šeimose, ugdymą bei maitinimą švietimo įstaigose, vežiojimą į jas.
Nors ikimokyklinis ugdymas – savivaldos atsakomybė, valstybė kasmet prisideda finansiškai, siekdama sudaryti galimybes visiems vaikams lankyti darželį ir taip mažinti skirtumus, kuriuos vaikai patiria dėl nevienodos šeimos socialinės, ekonominės, kultūrinės situacijos.
Lėšos skiriamos privalomam ikimokykliniam ugdymui sausio–rugpjūčio mėn. Prasidėjus naujiems mokslo metams, atsižvelgus į pasikeitusį vaikų skaičių, bus paskaičiuota ir paskirstyta nauja suma. Pernai ministerija savivaldybėms sausio–rugpjūčio mėn. laikotarpiui buvo skyrusi daugiau negu du milijonus eurų.
Vaikui privalomas ikimokyklinis ugdymas skiriamas, jei jis auga šeimoje, patiriančioje socialinę riziką. Privalomas ugdymas taip pat gali būti skiriamas ir vaikui, jei tėvai stokoja socialinių ar pozityvių tėvystės įgūdžių, jei vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, bet tėvai nesudaro sąlygų juos tenkinti, jei tėvai išgyvena sunkumus, yra netekę darbo ir pan. atvejais. Vaikas darželyje yra ugdomas kartu su bendraamžiais, jei reikia, pagalbą tėvams ir vaikui teikia švietimo pagalbos specialistai.
Mokinių registro duomenimis, privalomas ikimokyklinis ugdymas 2025 metais skirtas 785 vaikams. Pernai buvo skirta 741 vaikui.
Valstybė iki 2027 m. ikimokyklinio ugdymo plėtrai, prieinamumui, kokybei stiprinti yra numačiusi daugiau nei 78 mln. eurų ES fondų lėšų. Beveik pusė šios sumos numatyta skirti priemonėms, kurios sudarytų galimybes vaikams, gyvenantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose, taip pat vaikams, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, dalyvauti ikimokykliniame ugdyme ir taip mažinti skirtumus ir sudaryti lygias galimybes pasirengti sėkmingai mokytis mokykloje.
Šiais mokslo metais Lietuvoje pagal ikimokyklinio ugdymo programas ugdosi 95,5 proc. 2–5 metų vaikų, pernai mokslo metais – 94,7 proc. to paties amžiaus vaikų.
Negerai, kad švietimas neturi vadovo, blogai, kad rajono vadovams svarbiau pasiimti iš biudžeto dideles sumas kotletams, kvapams ir kitokiems niekalams, labai blogai, kai valdininkai už valdiškas lėšas pramogauja užsieniuose, tuo tarpu vaikų darželiui išlaikyti pinigų gaila.
Mūsų valdžiai reikia suprasti, jog gimstamumas mažės, gyvenvietės nyks, jei jose neliks vaikų darželio, bent pradinio ugdymo mokyklos ir medicinos įstaigos. Gali būti panaikinta seniūnija, bet šių įstaigų netekimas yra tragedija jaunoms šeimoms, kaimo bendruomenei. Tad valdžios prioritetu turi būti parama ir dėmesys šiam tikslui.
Ar nežinai, kad Tamstų valdžia net ne valdymo funkcijas vykdo, o sąstingį vysto. Nuo politinės valdžios pasikeitimo rajono administracijoje tik laikinai vykdanti pareigas švietimo skyriaus specialistė kone visai rajono švietimo sistemai „vadovauja”.
Net ir toks skyrius, kuris rūpinasi savivaldybės prestižo kvapu turi skyriaus vedėją, o švietimas tai tik podukros dalią turi, nes paskirtoji į valdoves neketina užleisti savo turėtos vietos.
Ukraina 200 mln. eurų 2025 metais ir 10 metu pasirašė sutartį.Dabar Lietuva jau įkišo į Ukrainą 1 mlrd.500 mln eurų .
Labai gerai.Kad raudonąsias maras išnyktų.