• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Penktadienis, 23 gegužės, 2025
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Sovietmečiu bažnyčios būdavo pilnos tėvų su vaikais

ANYKŠTA
2021-12-26
Naujienos
20
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius – ne tik politikas, botanikas, įkūręs Traupio mokyklos botanikos sodą – jis ir biologijos mokytojas ekspertas, vaikus į gamtos mokslo paslaptis vedantis beveik keturias dešimtis metų.
Kokie moksleiviai buvo tuomet ir dabar, kaip pasikeitė jų ir jų tėvų vertybės bei požiūris į mokslą, išsilavinimą – apie tai savo įžvalgomis dalijasi pašnekovas.

Mokytoju tapti neplanavo

S. Obelevičius nuo 2003-iųjų dirba rajono savivaldybėje – visą tą laiką jis ir eina rajono vadovo ar jo pavaduotojo pareigas. Dirbdamas savivaldybėje ir mokykloje – taigi, ir su vaikais, ir su suaugėliais – meras teigia, kad požiūris į žmogų, vertinant jį tiek iš mero, tiek iš mokytojo pozicijos, iš esmės nesiskiria, tačiau pedagogo profesija vis dėlto įspaudžia nemenką antspaudą.
„Jeigu esi pedagogas, ypač daug metų mokytojaujantis, dažnai save sugauni, kad ir bet ką dirbdamas, kad esi mokytojas. Dažnai norisi kitus pamokyti. Kartais, ypač mero darbe, tai nėra pliusas. Suaugę žmonės labai dažnai įsivaizduoja, kad patys viską žino, ir nenori, kad juos kažkas mokytų. Net ir dabar, per pandemiją, įgijau nemažai priešų. Yra skiepais, mokslu netikintys žmonės, kur kas labiau tikintys kažkokiomis sąmokslo teorijomis, dėl to šia tema negaliu būti bebalsis. Tad tas noras pamokyti būna ne vien pliusas“, – sakė S. Obelevičius.

Na o mokytoju S. Obelevičius teigė tapęs netyčia: „Norėjau stoti į Vilniaus universitetą ir mokytis biologijos, būti mokslininku. Tačiau prieš stojamuosius egzaminus sužinojau, kad stojant į universitetą reikia laikyti matematikos egzaminą, o matematikos aš nemokėjau… Todėl paskutinę minutę apsisprendžiau ir įstojau į pedagoginį institutą, o jį baigęs iš karto atėjau dirbti į mokyklą. Turiu paminėti, kad daugelis mano bendrakursių vis dėlto tapo mokslininkais, kad ir be matematikos egzamino“, – pasakojo daug mokslinių straipsnių, kelias knygas apie gamtą parašęs ir išleidęs rajono meras.

Aukštasis išsilavinimas – bet kokia kaina

1982 metais S. Obelevičius Vilniaus pedagoginiame institute įgijo biologijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojo išsilavinimą. Iš pradžių mokytojavo ir direktoriavo Molėtų rajono Dapkūniškių pagrindinėje mokykloje, vėliau – Traupio pagrindinėje mokykloje, kur iki šiol turi kelias savaitines biologijos pamokas.
Daug metų pedagogo darbą dirbęs S. Obelevičius teigė pastebintis skirtumų tarp „tada“ ir „dabar“. „Lyginant dabartinę mokyklą su sovietine, skirtumas yra nemažas, nes tada nei vaikai, nei tėvai į pirmą vietą nekeldavo jokių vaiko teisių; dabar jos labai svarbios, tad kiekvienas mokinukas, jo tėvai tas teises labai puikiai išmano. Manau, šiek tiek yra pamirštos vaikų pareigos. Skiriasi ir šių laikų ir anų laikų vaikų tėvų išsilavinimas. Tai irgi uždeda tam tikrą antspaudą, nes, kai dar jaunystėje dirbau kaimo mokykloje, dauguma tėvų buvo kolūkiečiai, paprasti žmonės, baigę aštuonias klases, o gal ir tų nebaigę. Daugumai jų vaikų išsilavinimas nebuvo labai svarbus. Dabar dauguma tėvų yra arba baigę aukštąjį mokslą, arba, jei ir nebaigę, apskritai išprusę. Jie naudojasi įvairiais socialiniais tinklais, daug žino arba įsivaizduoja, kad daug žino. Dažniausiai jie daug daugiau dėmesio skiria vaikų išsilavinimui, – kalbėjo pedagogas ir pridūrė, – tačiau šiais laikais, sakyčiau, požiūris į aukštąjį mokslą kažkiek iškrypo, nes dauguma tėvų nori, kad vaikai bet kokia kaina įgytų aukštąjį išsilavinimą, nors kartais vaiko galimybės yra vidutinės ir jam tokius mokslus baigti per sunku. Tėvai jį verčia, o jis galbūt būtų puikus automechanikas, užuot išspaudęs per vargus abejotinos reputacijos aukštojo mokslo diplomą. Labai sumenko profesinio ugdymo prestižas, trūksta šios srities darbuotojų, nes baigti profesinę mokyklą tapo kone gėdinga“.

Išsilavinimas priklausė nuo tėvų požiūrio

S. Obelevičius užaugo Kaišiadorių rajone, šešių vaikų šeimoje. Keturi iš jų baigė aukštąjį mokslą, tačiau, amžinatilsį, vyriausiasis mero brolis Gintautas, ir neturėjęs aukštojo mokslo diplomo, buvo žymus krepšinio treneris. Taip atsitiko, anot pašnekovo, dėl tėvų išprusimo ir supratimo, kad tik tokiu būdu vaikai pasieks daugiau ir neliks kaime melžti karvių. Prieš 44 metus baigęs mokyklą, rajono meras sakė, kad tiek anuomet, tiek dabar vaikų išsilavinimas priklausė nuo tėvų, nuo jų požiūrio.
„Mano mama pati buvo baigusi vos tris klases, bet buvo pakankamai raštinga ir labai puikiai suprato mokslo reikšmę. Tuo metu, apie 1970 metus, žmonių su aukštaisiais buvo dar nedaug, ir net mokyklose mokytojais dirbo tas jaunimėlis, kuris neįstodavo į aukštąją mokyklą. Po vidurinės jie eidavo mokytojauti. Buvo ir tokių žmonių, kurie nelabai suprato to mokslo reikšmę, nes sovietmečiu buvo labai iškrypęs apmokėjimas už darbą. Sakykim, agronomas, baigęs aukštąjį mokslą, gaudavo mažiau nei veršelių šėrėja ar melžėja. Kaimuose buvo pusiau vergovinė santvarka, todėl dalis tėvų skatindavo vaikus mokytis tam, kad juos išvestų iš to kolūkinio likimo, kuris atrodė labai neprestižinis, tiesiog be jokios perspektyvos, tai tėvai ir siekė, kad jų atžalos išvyktų į miestą, kurį siejo su keliu į geresnį gyvenimą“, – kalbėjo S. Obelevičius.

Pietums – bandelė už tris kapeikas

Šiais laikais vaikai mokyklą turi galimybę pasiekti iš bet kokio vienkiemio – jei netoliese nekursuoja maršrutinis autobusas, į ugdymo įstaigą nuveš mokyklinis. S. Obelevičius, augęs kaime, kuriame mokyklos nebuvo, ją, esančią kitame miestelyje, pasiekti turėdavo pėsčiomis – niekas mokinukų atsivežti į pamokas neatvykdavo.
„Kalbant apie tuometinę mokyklą ir dabartinę, tai yra nepalyginami dalykai. Mes į mokyklą eidavom penkis kilometrus, ne tik kad niekas į ją nenuveždavo, bet net ir nueiti normalaus kelio nebuvo. Apie jokį nemokamą maitinimą taip pat nebuvo nė kalbos. Mokykloje būdavo galima nusipirkti bandelių, kainavusių po tris kapeikas, ir arbatos. Tik aštuntajame ar devintajame dešimtmetyje atsirado šioks toks nemokamas maitinimas. Tai nebūdavo pietūs, o nemokama arbata ir ta pati bandelė. Todėl „tada“ ir „dabar“ skiria didžiulis kokybinis barjeras“, – pasakojo rajono meras.

Mokiniams – didesnė pagalba

S. Obelevičius mano, kad šiuolaikinėse mokyklose labiau juntami socialiniai skirtumai, kurie nekrito į akis tais laikais, kai mokiniu buvo jis pats.
„Pastebiu, kad vieni turi labai daug, kiti – labai mažai. Dalis žmonių gyvena labai gerai, formuojasi kažkokia vidurinė klasė, bet yra ir gyvenančių ant skurdo ribos. Tai jaučiasi, nors būdavo ir anais laikais visko…“ – sakė pedagogas.
Paklaustas, ar dėl minėtų socialinių aplinkybių šiandieninėse mokyklose kyla ir didesnė patyčių grėsmė, pašnekovas sakė, kad greičiausiai taip. „Tačiau ir mūsų laikais būdavo patyčių, tik nelabai kas į tai kreipdavo dėmesį, net niekas tokio žodžio nežinojo. Nei ten kas skųsdavosi, nei kas žinodavo… Dabar, manau, socialiniuose tinkluose tiek tėvai, tiek vaikai visko labai daug sužino, todėl atsiranda ir daugiau galimybių tyčiotis. Bet dabar patyčių problemoms yra skiriama labai daug dėmesio. Mano laikais niekas neįsivaizdavo, kad psichologas mokykloje gali būti. Jei jau ką būtų nusiuntę pas psichologą, tai visi būtų sakę, kad anas jau gal išprotėjęs… Dabar yra ir įvairių programų, ir psichologų, socialinių pedagogų, todėl moksleiviui suteikiama ir žymiai didesnė pagalba, nei tai būdavo anksčiau“, – svarstė S. Obelevičius.

Patriotizmas neturi būti „vienkartinis“

Šiandieninėje mokykloje kalbama apie patriotizmą, apie meilę Tėvynei, tačiau, pašnekovo nuomone, tai dažnai yra daroma paviršutiniškai.
„Ir anuomet buvo skatinamas patriotizmas, tačiau tai buvo sovietinis patriotizmas. Turėjome būti spaliukai, pionieriai, komjaunuoliai. Apie lietuviškumą labai retas mokytojas išdrįsdavo net užsiminti. Apie nepriklausomą Lietuvą – juo labiau. Bet tai mus tik skatindavo. Tuo metu mokinius prižiūrėdavo, net sekdavo, kad per Kalėdas,
Velykas neitų į bažnyčią, bet bažnyčios visuomet būdavo pilnos tėvų su vaikais. Retas kuris nenueidavo, nors šv. Mišios būdavo labai anksti, dar prieš pamokas. Mes į bažnyčią visuomet eidavome. Manau, kad tai, kas buvo uždrausta, labiau ir rūpėjo“, – prisiminimais dalijosi S. Obelevičius.
Pašnekovo nuomone, dabar patriotizmo skatinimas irgi labai priklauso nuo pedagogų. „Jei yra tokių žmonių, kaip Anykščių Jono Biliūno gimnazijos istorikė Jūratė Musteikienė, kurie sugeba vaikus iš tiesų uždegti, natūraliai sužadinti patriotizmą, tai tas ir vyksta. Bet būna ir toks „valdiškas“ požiūris, kada padaromos kokios vienkartinės akcijos Kovo 11-osios ar Vasario 16-osios proga, kuomet svarbiausia pagaminti kokią vėliavėlę. Dažniausiai jos yra niekinės. Žinoma, labai daug kas priklauso ir nuo tėvų, jų požiūrio, nes ir dabar, ne paslaptis, pasitaiko tėvų, senelių, kurie sako, kad prie ruso buvo geriau. Nors iš tikrųjų net nėra ką lyginti“, – sakė rajono meras.

Bendruomeniškumas buvo didesnis

Prieš šventes tiek šeimos, tiek mokyklos bendruomenės, bendradarbiai stengiasi jas paminėti, pasveikinti vieni kitus. Tačiau šiais laikais įsigali ir žymiai didesnis susvetimėjimas.
„Neteigdamas, kad „prie ruso“ buvo geriau, galiu pasakyti, kad anuomet tikrai buvo žymiai daugiau to gyvo bendravimo. Bet tuo metu ir tas gyvenimas buvo kitoks. Tai ištisinis nepriteklius, nes kažko nuolat trūkdavo. Mano kartos žmonės turbūt labai gerai prisimena, kaip eidavo kaimynas pas kaimyną tai degtukų, tai druskos, tai cukraus pasiskolinti. Ypač sovietmečio pabaigoje, kai net būtiniausių dalykų galėjai įsigyti tik už talonus. Labai gerai pamenu, kai prieš Naujuosius metus keitėm taloną degtinei į taloną šampanui pirkti. Per šventes ypač daug bendraudavome su kaimynais, keisdavomės reikalingais produktais“, – prisimena S. Obelevičius.
Kita vertus, kaip teigia tuomet mokyklos direktoriumi dirbęs S. Obelevičius, tuomet buvęs labai lėtas gyvenimo tempas. „Kai dirbau direktoriumi, mokyklos planus atvažiavusiam inspektoriui galėjau pateikti kad ir penkerių metų senumo, tik datas pakeitęs. Niekas nebūtų to pastebėję, nes gyvenimas praktiškai stovėjo vietoje, niekas per tuos metus nebuvo pasikeitę. Kadangi gyvenimo tempas buvo labai lėtas, žmonės turėjo daug laiko visokiems susitikimams, baliams. Ir jei sako, kad šiais laikais žmonės daug geria, tai prisiminęs sovietmetį galiu tik atsidusti: kiekvienoje darbovietėje vykdavo baliai. Kaimynai su kaimynais švęsdavo visas – ir asmeninio gyvenimo, ir viešąsias, ir neoficialiąsias – šventes. Gal taip buvo dar ir dėl to, kad daug kas buvo užslopinta. Negalėjai bet ko kalbėti, kritikuoti valdžios. Matyt, tas būrimasis su kaimynais, bendradarbiais kompensuodavo tuos draudimus, – prisiminė rajono meras, – o dabar žmonės, jei dirba, tai dirba jie daug. Gyvenimo tempas yra labai didelis ir tai augina susvetimėjimą. Bet labiausiai susvetimėjimą stiprina, manau, technologijos, nes mobilieji telefonai, internetai, socialiniai tinklai išstūmė gyvą bendravimą, be kurio dažnai žmogui yra visai gerai“.

  • Dabartinis rajono meras S. Obelevičius teigė norėjęs studijuoti biologiją ir būti mokslininku. Baigęs Vilniaus pedagoginį institutą, jis tapo mokytoju.
  • Sigutis Obelevičius – jaunas Traupio pagrindinės mokyklos direktorius Rugsėjo pirmąją su šeima. Nėra tik mažiausiojo Žygimanto.
  • Sigutis Obelevičius pasakojo, kad į mokyklą pėsčiomis tekdavo eiti net penkis kilometrus – anais laikais pavėžėjimo paslaugų moksleiviams nebuvo.
Tags: mokiniaimokyklaObelevičiusplanai

Komentarai 20

  1. ? says:
    3 metai ago

    Neradau straipsnio autoriaus pavardes, belieka galvoti kad tai pasitikejimo nekeliantis rasinelis uz pinigus.

  2. Bobutė says:
    3 metai ago

    Seniai labai seniai teko dalyvauti laidotuvėse žmogaus, kurio sūnus bijojo įeiti į bažnyčią, pabūti šalia karsto, tad stovėjo prie bažnyčios vartų, nes buvo jis vadovas menkos įstaigėlės ir kompartijos narys. Niekas niekad mūsų neskųs ir neengs, jei patys nebūsime VERGAI.

    • kaimo valstietis says:
      3 metai ago

      prie ko čia VERIGAI ir mūsų rajo meras, mokytojas botanikas? Straipsnis apie žmogų, kuis nuo mažų dienų sunkiai siekė mokslų, baigęs vidurinę mokyklą mokėsi aukštojoje mokykloje, dalyvavo sovietinės valdžios politinėse organizacijose, buvo įvertintas, gavo mokyklos vadovo pareigas, visiems tikrintojams mokėjo įtikti, pakišdamas senus planus ir juos užimdamas tinkamai, kaip ir dabar patarėjų pamokytas, pavaišindamas pas draugiškai priimančius bičiulius visada buvo gerai vertinamas.
      Sunkiai dirbdamas pedagogo darbą, aktyviai dalyvao politinėje veikloje ir buvo išrinktas į rajono tarybą bei užmėmė mero arba vicemero pareigas iki šių dienų.
      Dar nuo tarybinio mokytojo, dirbančio kaimiškoje mokykloje laikų už nedidelę algą, turėdamas nemažą šeimą, jos išlaikymui pajamų stygių buvo priverstas papildyti imantis papildomos veiklos ir darbų, kad aprūpintų šeimą būtinų prgyvenimui pajamų kiekiu. Ir dabar sunkiai dirbdamas rajono savivaldybės meru, papildomai dirba savo pavaldžioje mokykloje eiliniu mokytoju, rašo ir leidžia knygas apie augalus ir jų naudą žmogui, prižiūri, puoselėja išskirtinįį botanikos sodą, net pats su kastuvu žiemą kasa sniegą nuo savivaldybės kelių.
      Pavyzdys visiems anykštėnams!

  3. Mokytoja says:
    3 metai ago

    Labai šiltas, tikras interviu, be maivymosi ir falšo. Pagarba ir merui ir žurnalistui. Galėčiau pasirašyti kone po kiekvienu mero teiginiu. Tik, kaip visada meras lieka inteligentiškas ir nepiktas. Aš tai galėčiau net išvardinti tuos (tas), kurie stovėjo prie bažnyčios ir stebėjo, kas eina į bažnyčią, po to rašė ataskaitas. Paskui jie (jos) tapo didžiausiais Lietuvos patriotais.

  4. Vieną says:
    3 metai ago

    tik pamenu,kad lietuviai buvo išverstskūriai,kaip ir dabar,o mano a.a. mama buvo mokytoja ir tai eidavo į bažnyčią,bet joks kgb rusų agentas nestovėjo už nugaros,nebent parsidavęs ir apsivogęs lietuvis palodavo ubagui iš pavydo.Tai karti tiesa nemaloni.

  5. Kaimynė says:
    3 metai ago

    100% taip ir buvo. Ačiū už puikų straipsnį. Tik nekreipkit dėmesio į negatyvius komentarus , juos rašo net apie save nesugebantys nieko teigiamo pasakyti .

  6. Elena says:
    3 metai ago

    Ėjom i bažnyčia su tėvais ir niekas mūsu nepersekiojo ir neskundė .

    • be pykčio says:
      3 metai ago

      iš kur tu žinai, jeigu tave tėvai vesdavo? Ką tau, vištelei tėvai sakys kas juos sekdavo, kur partkomo sekretorius ant mozuolių druską berdavo….
      Ir kas čia per straipsnio antraštė, sovietų valdžią liaupsinanti su pono mero portretu apačioje?

    • Elenai says:
      3 metai ago

      Miela Elena ir manęs niekas niekada nepersekiojo ir neskundė dėl bažnyčios, šliūbo ar požiūrio į gyvenimą. Nei prie rusų kas kabinosi, nei dabar.

  7. ulbai says:
    3 metai ago

    musiau pries mises stovejo prie baznycios partkomo ipareigotas ir registravo kas eina va tau ir zinios

  8. Nėjusi į bažnyčią says:
    3 metai ago

    Gal jos ir buvo pilnos mažiuose miesteliuose, bet didesniuose – abejoju. Buvau iš tų, kur vienas iš tėvų buvo baigęs aukštąją mokyklą, dirbo atsakingą darbą… ir neveidmainiavo.
    Kai atvažiuodavau vasaromis pas močiutę į kaimą, tai kelis kartus nusivesdavo mane ir pusbrolius į miestelio bažnytėlę.
    Taip, sovietmečiu buvo visko. Kiekvienas turime savo patirtį. Sigučio kitokia…ir sunku apibendrinti.
    Pvz iš mokyklos prisimenu riestainius ar „koržikus”. Laimę – sutikti mokytojus ne tik gerus dalyko žinovus, bet ir spinduliuojančius kuklia inteligencija.
    Koks bebūtų mūsų kelias gimtinėje, stenkimės išlikti savimi, būti atlaidūs, nors per šventes nekritikuokime anonimiškai pasislėpę. Sveikatos ir pagarba merui Sigučiui bei visiems anykštėnams!

  9. Na says:
    3 metai ago

    “Sovietmečiu bažnyčios būdavo pilnos tėvų su vaikais”. Kas per nesąmonė? Augau sovietmečiu, nebent kokia babytė anūkus atsivesdavo į bažnyčią, bet tikrai nebuvo pilnos tėvų su vaikais, būdavo vien seni žmonės, kurie valdžios nebijojo, o dirbantys neidavo…

  10. cekavas says:
    3 metai ago

    kodel nerasot visos tiesos

  11. Dalia says:
    3 metai ago

    Na grazus straipsnis, puikus prisiminimai, tikrai tarsi viskas praplauke pro akis, gal kad buvom jauni, nebuvo didelio burio turtuoliu, kolektyvuose visi lauke egluciu, nemokamai vaikai galejo naudotis sportu, dramos bureliais , buvo daug visokio zanro uzsiemimu, visi buvom panasus savo turtais, linksmi , beje vienodai tuomet lankiau baznycia, kaip ir dabar, bet per didziasias sventes jos budavo pilnuteles, mokiniai , neturedami kompiuteriu panasiai mokesi, mokejo rasyti grazius rasinius, graziai elgesi su senais zmonemis, taigi…

  12. taigi says:
    3 metai ago

    ne koks vaizdelis ,kada siules nelaiko

  13. ULBA says:
    3 metai ago

    Man tai kyla klausimas, iš kur taip žino Dapkuniškio aštuonmetės mokyklos direktorius buvęs komunystas kuris skiepijo vaikams komunyzmo,leninizmo idėjas, kuris vaikus skatino būti atėjistais,kad prie tarybų Lietuvos buvo pilnos bažnyčios tikinčiujių,gal prie bažnyčios šventoriaus skaičiuodavo mokynius kurie eidavo į bažnyčią.Teisingumo ,dėliai visi pasakytų,kad prie ruskio buvo pilnos bažnyčios,kažkada,gal prieš kokius 18m.man yra sakes kunigas Sudentas ,kad dabar prie laisvos Lietuvos labai mažai eina į bažnyčią.

    • anykštėnė says:
      3 metai ago

      Matosi, koks šlykščius komentarus tašančių intelekto lygis. Kas antram žodyje po klaidą, rašo nesąmones net straipsnio neperskaitęs, tik straipsnio pavadinimą. Manau, kad metas ir Anykštai, kaip Delfiui, užkardinti debilus, kad registruoti žmonės diskutuotų tik pasirašinėdami tikrus vardus.

  14. O iš kur žinoti says:
    3 metai ago

    Komunistams į Inn

  15. Monika says:
    3 metai ago

    Klyną persiūkite vyrui žmona.

    • Ona-Marija says:
      3 metai ago

      ką turi tą ir rodo. Savi žino kur pasididžiavimas….

Kitas įrašas

Saugantiems daugiametes pievas siūlomos dvigubai didesnės kompensacinės išmokos

Panašūs straipsniai

Menų inkubatoriuje įvyko pirmasis choro „Šilelis” pasirodymas

2025-05-23
14

Ketvirtadienio vakarą Anykščių Menų inkubatoriuje-menų studijoje vyko pirmasis Pasaulio anykštėnų bendrijos kūrybos centro kuratoriaus Juliaus Jakubėno suburtas Anykščių mišraus choro...

Anykščiuose lankosi energetikos ministras

2025-05-23
2

Gegužės 23 dieną, penktadienį, Anykščiuose su darbo  vizitu lankosi energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Ministras savivaldybėje susitiks su savivaldybės vadovais ir savivaldybės...

Anykščiuose žuvo automobilį remontavęs vyras (papildyta)

2025-05-23
3

Anykščiuose žuvo automobilį remontavęs vyras, penktadienį pranešė Policijos departamentas.

Jo duomenimis, ketvirtadienį apie 20 val. 50 min. Anykščiuose, Draugystės gatvėje esančiame...

Penktadienio „Anykštoje” 2025-05-23

2025-05-22
0

...

Anykšta TV:

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

Naujienos

Menų inkubatoriuje įvyko pirmasis choro „Šilelis” pasirodymas
Anykščiuose lankosi energetikos ministras
Anykščiuose žuvo automobilį remontavęs vyras (papildyta)
Penktadienio „Anykštoje” 2025-05-23
Rajone iš dangaus krito ne tik lietaus lašai
Troškūnų gimnazistai pažino savo kraštą žygiuodami

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Gegužės 21 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 20 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 19 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 18 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 17 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 16 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Mokyklose prasideda paskutinio skambučio šventės
Darbdavius siekiama įpareigoti po darbo netrukdyti darbuotojų
Gyventojai labiausiai pasitiki ugniagesiais, smuktelėjo pasitikėjimas kariuomene, partijomis
„Istorinė diena ne tik Lietuvai, bet ir Vokietijai“: Vilniuje inauguruota vokiečių brigada
EK uždegė žalią šviesą Nacionalinio stadiono Vilniuje projektui
Seimas po pateikimo priėmė svarstyti NT mokestį

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Ar turite vairuotojo pažymėjimą?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jaros prekyba

Jaros prekyba

Anyksciu baldai

Anyksciu baldai

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Husquarna atsinaujinkite

Husquarna atsinaujinkite

800x800_AGROBITE_LT

800x800_AGROBITE_LT

AKC BANERIS

AKC BANERIS

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu vandenys_ logotipas

Anyksciu vandenys_ logotipas

baseino bangenis stovykla

baseino bangenis stovykla

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Projektą „Legenda: gyvieji Anykščiai – 2025“

10 000 Eur iš dalies finansuoja

Medijų rėmimo fondas.

anykta.lt logo
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In