Retame kaime galėtum pamatyti motinas su tiek vaikų.
Visasąjunginio socialistinio lenktyniavimo vėliavas skynęs buvęs „Švyturio“ kolūkis centrinę gyvenvietę kūrė senojo Piktagalio kaimo dalyje, pakrikštydamas ją Kuniškiais. Ir dabar, pavažiavus pora kilometrų į pietvakarius nuo Anykščių – Troškūnų plento, Kuniškių rodyklės – nė kvapo, tačiau pasitinka kelio ženklas Piktagalys. Dėl kaimyninių Zablackų, Vikonių, Pienionių, Ližų kaimų ribų nesiginčijama. Anykščių seniūnijos seniūnas Eugenijus Pajarskas teigė, kad būtent dabar galutinai bus nustatytos Kuniškių ir Piktagalio kaimų ribos.
Vienuose dokumentuose –
Piktagalio, kituose – Kuniškių
gyventojas
Kilme Kuniškiai, tai senas Ukmergės apskrities seniūnijų inventoriuose 1765 metais paminėtas kaimas, priklausęs Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Beje, tais pačiais metais inventoriuose minimas ir Piktagalys, kurio pavadinimas, neva, kilęs nuo savo darbininkus labai skriaudusių ūkininkų. Abiejuose kaimuose savo gyvenamąją vietą deklaruoja net 339 gyventojai. Nuo 1957 metų vasaros iki pat 1991 – ųjų, Kuniškiai buvo „Švyturio“ kolūkio gyvenviete, nors iš tikrųjų kolūkiniai mūrinukai, kultūros namai, parduotuvė kūrėsi Piktagalio kaimo teritorijoje. Po Atgimimo kaimas susigrąžino senąjį vardą, o daliai gyventojų kaimai išvis susimaišė. Taigi, teko liautis stebėtis, kai vienoje ir toje pačioje gatvėje gyvenantys žmonės man teigė gyvenantys skirtinguose kaimuose. Dar smagiau buvo, kai vienas gyventojas tvirtino, kad pagal vienus dokumentus, jis gyvena Piktagalio, pagal kitus – Kuniškių kaime.
Tvirtas senolis darbo nebijo
Vienas iš tokių – kaimo senbuvis Povilas Navikas. „Kolūkių vadovai čia primaišė. Dabar vienuose dokumentuose aš Kuniškių, kituose – Piktagalio gyventojas, – šypsojosi P. Navikas. – Žodžiu, painiava“. Vyras sakė nežinąs, ką reiškia kaimo pavadinimas, tačiau juokėsi, kad Piktagalys, tai savaime suprantama, piktas galas…
P. Navikas centrinėje buvusio kolūkio gyvenvietėje gyvena nuo 1960 metų, kai čia atsikėlė iš netoliese esančio Pasmodų kaimo ir sukūrė šeimą su Genovaite iš gretimo Posinių kaimo. „Čia buvo stiprus kolūkis, tad tikėjomės lengvesnio gyvenimo, statėmės namus, – sakė ilgus dešimtmečius kolūkio vairuotoju dirbęs vyras. – Gaila, tačiau greit bus 3 metai, kai žmona visus rūpesčius paliko man vienam, išėjo į amžinybę. Jiedu užaugino 2 sūnus. Virgilijus gyvena Naujonių kaime ir, grįždamas iš darbo Anykščių komunaliniame ūkyje, aplanko kasdien, kartais užsuka ir anūkės Viktorija ir Dovilė. Antrasis – Gintautas – gyvena Vilniuje. „Jo dvyniams Remigijui ir Ričardui gal jau 22 ar 23 metai.- džiaugėsi iš Lietuvos nepabėgusiais anūkais. – Jie gimę ne Lietuvoje. Sūnus tarnavo armijoje Čekijoje, ten susirado draugę. Tačiau, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvęs kariškis ne iš karto, dar už Baikalo pagyvenęs, sugrįžo“.
P. Navikui pasipasakojus apie šeimą, sumojau, kad šiam vyrui turėtų būti gerokai per septyniasdešimt, tačiau atrodė jis kaip šešiasdešimtmetis. „Gegužės 19 – ąją bus 78 – eri, – patikslino. – Jokių čia paslapčių, krutu nuo ryto iki vakaro. Laikau dvi karves, arklį, dar vištų, gaidį. Va, namą tik savo rankomis pastačiau“, – paaiškino savo geros sveikatos priežastį P. Navikas, pabėdojęs dėl gabalais, po maždaug 60 arų, išmėtytų kelių hektarų žemės.
Beje, sveikatą jis tikrinosi ir į kaimą atvažiavusiame Ramūno Karbauskio autobusiuke. Tyrimai buvę geri. Nepaisant amžiaus, P. Navikas kur jam reikia nuvažiuoja su 30 metų senumo, tačiau visai neblogai atrodančia, techniškai tvarkinga „Audi 100“.
Kaime kuriasi jauni
Saulėtą popietę kieme šiuolaikiškai tvarkomo alytnamio kieme aplink automobilį sukinėjosi du jauni žmonės – Oksana ir Nerijus Augustinai. „Gyvenam kaip ir Piktagalyje, tačiau esame pasirašę, kad mūsų gyvenamoji vietovė vadintųsi Kuniškiais“ – šypsojosi šeimininkai. Nerijus – statybininkas, o Oksana dirba Anykščiuose „Sveikatos oazėje“. O. Augustinienė šiame kaime augusi, paskui mokėsi Kaune. Vyras butą turėjo Anykščiuose, tačiau 4 metukų sūnų auginanti šeima apsisprendė, kad geriausia jiems gyventi kaime. „Sūnui kaime smagu, čia tiek erdvės, – sakė O. Augustinienė. – Ir mums yra ką veikti. Tvarkome namelį, aplinką. Čia veikli kaimo bendruomenė, vasarą šeimų žaidynes organizavo. Yra parkas, krepšinio aikštelė“.
Kaimietės šoka pilvo šokius
Kaimo bendruomenės vadovė Daiva Šišlienė teigė, kad bendruomenė vienija abiejų kaimų žmones ir pasidžiaugė, kad bene vieninteliai rajone turi renovuotus bendruomenės namus, kurie priklauso ne savivaldybei, o bendruomenei su visa žeme. „Pakeisti buvusių kultūros namų pastato langai, sutvarkytas apšildymas, tačiau dar reikia baldų ir pakeisti stogą. – pastebėjo D. Šišlienė. –Tačiau pastate du kartus per savaitę vyksta jogos užsiėmimai, moterys savo malonumui šoka pilvo šokius, švenčiame šventes, vyksta įvairūs renginiai“.
Pasak moters, dėl dviejų kaimų makalynės, dėl kurios žmonės kartais turi nesusipratimų, kaltas vienas kolūkio pirmininkas, kuriam galbūt nepatiko Piktagalio kaimo pavadinimas, kilęs nuo piktų ūkininkų. „Mūsų kaime yra tokių atvejų, kai viename name gyvenantys sutuoktiniai, pagal dokumentus, vienas gyvena Kuniškiuose, kitas – Piktagalyje, nekalbant jau apie viename kaime gyvenančius, o kitame kaime žemę turinčius gyventojus, – pastebėjo D. Šišlienė. – Nacionalinės mokėjimų agentūros bei kitų institucijų pareigūnai šito negali suprasti“.
