Antrąjį rudens mėnesį darbo rinka išliko stabili – registruotas nedarbas toliau mažėjo, o dirbančiųjų skaičius šiek tiek augo. Nors naujų darbo pasiūlymų ir įsidarbinusių fiksuota mažiau, Lietuvos darbo rinka išliko atspari.
„Nepaisant sezoniškumo ir rugsėjį fiksuoto grįžtančiųjų į darbo rinką piko, bendras registruoto nedarbo rodiklis toliau traukėsi, o tai rodo teigiamą tendenciją. Visgi mažėjantis darbo pasiūlymų skaičius kelia rimtą nerimą ir reikalauja daugiau pastangų siekiant įsidarbinti“, – aiškino Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Registruotas nedarbas šalyje siekė 8,2 proc. – 0,1 proc. punkto mažiau nei rugsėjį ir 0,2 proc. punkto mažiau nei prieš metus. Jis mažėjo 20 iš 60 savivaldybių.
Lapkričio 1 d. šalyje registruota 149,8 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 0,9 tūkst. (arba 0,6 proc.) mažiau nei prieš mėnesį. Tą lėmė 5 proc., palyginti su rugsėju, sumažėjęs besikreipiančių į Užimtumo tarnybą klientų srautas ir ypač suaktyvėjęs asmenų dalyvavimas aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (74 proc. didesnis nei rugsėjį).
Darbo pasiūlymų spalį buvo mažiau – 3,5 tūkst. darbdavių įregistravo 14,1 tūkst. laisvų darbo vietų (10,8 proc. mažiau nei rugsėjį). Labiausiai mažėjo darbo pasiūlymų skaičius nekvalifikuotiems darbuotojams – 20,3 proc. mažiau nei rugsėjį. Tačiau transporto, sveikatos priežiūros ir IT sektoriuose darbuotojų paklausa išliko didesnė nei įprasta.
Spalį mažėjanti darbuotojų paklausa – įprastas reiškinys Lietuvos darbo rinkoje. Pernai tuo pačiu laikotarpiu darbo pasiūlymų skaičius traukėsi 6,6 proc., prieš dvejus metus mažėjo 14,6 proc., prieš trejus – 15,2 proc.
Tačiau darbuotojų paieška išliko pasyvesnė nei praėjusiais metais. Šį spalį darbdaviai įregistravo 1 tūkst. arba 6,9 proc. mažiau laisvų darbo vietų nei 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, o nuo metų pradžios paskelbė 8,1 tūkst. arba 5,3 proc. mažiau darbo pasiūlymų nei 2024 m. sausį-spalį.
J. Zemblytės teigimu, darbuotojų paklausos mažėjimas skatina rinkos dalyvius imtis aktyvesnių veiksmų: „Matome, kad darbdaviai konkuruoja ne tik didindami atlyginimus, bet ir ieško labiau kvalifikuotų darbuotojų. Spalį gyventojai daug aktyviau naudojosi parama mokymuisi. Tai rodo, kad tiek darbdaviai, tiek patys žmonės prisitaiko prie rinkos, o kvalifikacijos kėlimas išlieka esminiu veiksniu didinant savo vertę darbo rinkoje“.
Dirbti pradėjo 20,7 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – penktadaliu mažiau nei rugsėjį, tačiau daugiau nei vasaros mėnesiais.
Įprastai rugsėjį fiksuojamas Užimtumo tarnybos klientų įsidarbinimų pikas spalį sumažėjo. Labiausiai – švietimo (-71,1 proc.) bei apgyvendinimo ir maitinimo (-44,4 proc.) sektoriuose. Tačiau nuo rudens pradžios įsidarbinimai ūgtelėjo energetikos sektoriuje: prasidėjus šildymo sezonui daugiau asmenų pradėjo dirbti katilinių operatoriais.
Lapkričio 1 d. šalyje buvo 1,46 mln. dirbančiųjų – 2,9 tūkst. (0,2 proc.) daugiau nei prieš mėnesį. Užimtumas labiausiai didėjo švietimo, sveikatos priežiūros, gamybos ir viešojo valdymo sektoriuose, o mažėjo statybose bei paslaugų srityse.
