,,Idėjas iškelia idealistai, o pelną susisemia oportunistai“, – mėgsta sakyti vienas mano bičiulis, linkstantis į analizę ir apibendrinimus. O tai nerekomeduotina šiuolaikiniam žmogui, kuris siekia kurti…- kaip ten buvo sakoma Prezidentės Dalios Grybauskaitės laikais? A, taip…- modernią valstybę. .
O mūsų valstybė ypač šiuolaikiška ir moderni, nes pagal Eurostato duomenis, kurie buvo paskelbti šią žiemą, 2017 metais apie 650 tūkstančių gyventojų, arba kas ketvirtas žmogus, gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Abejoju, ar šie skaičiai dabar bus labai pasiketę. Skurdo riba vienam asmeniui yra 307 eurai, o šeimai – 644 eurai. Daugiausia skurde gyvena 65 metų ir vyresni žmonės.
Atsidurti skurde labiausiai rizikuoja vieniši žmonės, taip pat – vaikus auginančios našlės ar našliai (fui, kaip nemodernu – reikėtų sakyti: ,,vieniši asmenys, turintys nepilnamečių vaikų”).
Paramos akcijų gelbėti badaujantiems Afrikos vaikams rėngėjų dėmesiui – tinkamų parodomajam gailestingumui objektų gausu ir moderniu keliu žengiančioje Lietuvoje. Eurostato duomenimis, net 25 procentai vaikų gyvena skurde. Moderniu keliu pasukusios valstybės, kurioje senovinį Vytį keičia naujamadė neužmirštuolė, gyventojai yra didžiausi skurdžiai visose trijose Baltijos valstybėse.
Su šia kraupia statistika gražiai koreliuoja kitas šiomis dienomis išplatintas tyrimas, kurį atliko Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centras. Kaimyniniame Kupiškio rajone psichologai pradėjo kurti savižudybių prevencijos algoritmą. Pradėję tyrinėti savižudybių statistiką, jie pastebėjo, kad net 75 procentai Kupiškio rajone 2015 metais nusižudžiusių žmonių buvo vyresni kaip 65 metų amžiaus. Iki šiol buvo manyta, kad dažniausiai žudosi vidutinio amžiaus (numanoma, kad ir gerai pageriantys) kaimo vyrai.
Pastebėjus tendenciją, kad žudosi senyvi žmonės (panaši statistika fiksuojama ir Vilniuje), susidomėta mirusiųjų skrodimo išvadomis. Tada iškilo antras šokiruojantis faktas – paaiškėjo, kad klastojamos mirties priežastys. Nusižudžius vyresnio amžiaus žmonėms, dokumentuose buvo įrašoma kokia nors ,,garbinga“ mirties priežastis. Pavyzdžiui, širdies nepakankamumas. Nusižudžiusių artimieji atviravo, kad net tais atvejais, kai būdavo rasti atsisveikinimo laiškai, žudymosi įrankiai, medikai ir policija rinkosi lengviausią dokumentų tvarkymo būdą, nurodydami ,,nekaltą“ mirties priežastį.
Universiteto mokslininkai daro išvadą, kad savižudybių statistika greičiausiai yra iškreipta ir visoje Lietuvoje.
Kam naudinga slėpti, kad šimtmetį švenčiančios modernios valstybės patriarchai pasitraukia iš gyvenimo Kryžiuočių kronikose aprašytu pagonių būdu – geriau žūti, bet vergu nebūti?
O mūsų tautoje sprendimas pačiam nutraukti gyvybės giją niekuomet nebuvo vertinamas kaip didelis blogis. Prisiminkime mitą apie susideginusius Pilėnų gynėjus. Juk, žvelgiant iš modernaus žmogaus pozicijų, teisti iki gyvos galvos reikėtų tą Margirį, kuris kažkokią medinę pilį iškėlė aukščiau už pilėnų gyvybę, o tai užrašiusius metraštininkus reikėtų nubausti už savižudybės būdo atskleidimą bei romantizavimą, nes tai, kaip pasakytų Visuomenės informavimo etikos komisija, skatina gyventojus žudytis.
Greičiausiai lietuviai, paskutiniai Europos pagonys, į mirtį žvelgė kaip į natūralią, prigimtinę laisvę. Gali būti, kad savižudybę jie suprato panašiai kaip stoikai – gyvenimo tikslas yra išlaikyti ramybę, reikia stengtis išvengti skausmo, o kūnas tėra tik vieta, dėžutė, kuriame įkalinta dvasia. ,,Laiškuose Lucilijui“ romėnų filosofas Seneka taip ir rašo, aiškindamas, kad gera yra ta mirtis, kuri padeda išvengti pavojaus blogai gyventi.
Ir pats Seneka, apkaltintas sąmokslu prieš savo mokinį, imperatorių Neroną, priėmė jam siųstą ženklą nusižudyti. Seneka persipjovė venas ir, kol ištekėjo kraujas, filosofas diktavo savo testamentą.
Kur aš čia lenkiu?
Stulbinama skurdo statistika (jei ne Eurostato leksika, mes greičiausiai net nevartotume šio pokario laikus primenančio žodžio) ir nuslėptos senyvų žmonių savižudybės pinasi į vieną tankiai suaustą audinį. Jos rodo, kaip iš tiesų gyvena Lietuva. Ir kaip nesipins, jei Vilniaus universiteto tyrime nurodomos ir senolių nusižudymo priežastys – gilus skurdas, totali vienatvė, skausmas, emigravę vaikai. Ir jokios vilties prošvaisčių.
Šiais, modernios Lietuvos laikais, norint be argumentų sudoroti oponentą, jį reikia apšaukti arba Putino draugu, arba sąmokslų teorijos kūrėju.
Sutinku būti kaltinama pagal abu paragrafus.
