Nors kas dešimtas pasaulio gyventojas badauja, kasmet išmetama virš 2,5 milijardo tonų maisto produktų – tiek pakaktų pamaitinti 2 kartus daugiau žmonių, nei yra badaujančių. Eurostato duomenimis, vien Lietuvoje 2021 metais maisto atliekos viršijo 390 tūkst. tonų. Pirmą kartą sudarytas šalies maisto vartojimo tvarumo žemėlapis atskleidė, kad atsakingiausiu požiūriu į maisto pasirinkimą ir netolerancija maisto švaistymui išsiskiria Utenos, Alytaus, Tauragės ir Vilniaus apskričių gyventojai.
„Kaip vienam didžiausių šalies maisto gamintojų, mums itin svarbi yra maisto švaistymo problema. Šią iniciatyvą pradėjome siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į betikslio maisto švaistymo problemą, kartu paskatinti atsakingą pasirinkimą – pirkti tikslingai, tik kruopščiai suplanavus savo poreikius. Pagal atliktą visuomenės nuomonės apklausą parengtas maisto vartojimo įpročių indeksas atskleidžia ne tik gyventojų įpročius bei polinkį atsikratyti nebenaudotinais produktais, bet ir spontaninį maisto gaminių pirkimą, požiūrį į perteklinį vartojimą, maisto atliekų rūšiavimą, kitus svarbius tvaraus įsigijimo ir vartojimo aspektus“, – sako šį tyrimą inicijavusios bendrovės „Mantinga“ generalinis direktorius Mantas Agentas.
Tarp šalies regionų aukščiausią atsakingo maisto vartojimo įpročių indeksą pelnė Utenos apskritis (9 balai iš 10 galimų). Antrą vietą dalinasi net trys apskritys, įvertintos 8,1 balo – Alytaus, Tauragės ir Vilniaus. Trečioje vietoje liko Kauno ir Telšių apskritys (po 7,6 balo).
Lietuvos apskričių maisto vartojimo įpročių indeksas sudarytas remiantis „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvia visuomenės apklausa. Tyrimo rezultatus nulėmė skirtingų aštuonių tvaraus vartojimo aspektų visuma.
Tvariausi maisto vartojimo įpročiai – Utenos apskrityje
Tyrimas parodė, kad net 60 proc. Utenos apskrities respondentų praktiškai niekada netenka išmesti besibaigiančio ar pasibaigusio galiojimo produktų (šalies vidurkis – 43 proc.). Be to, 91 proc. šio regiono gyventojų apskritai neigiamai vertina faktą, kad žmonės įsigyja per daug maisto produktų, kurių dalį vėliau tenka išmesti. Tuo tarpu visoje Lietuvoje taip vertinančių yra 73 proc.
Dar vienas svarbus aspektas – atsakingai planuojamas apsipirkimas, kurio trūkumas dažnai ir nulemia maisto švaistymą. Tyrimo duomenimis, du trečdaliai gyventojų Vilniaus, Alytaus, Tauragės ir Šiaulių apskrityse maistą dažniausiai arba visada perka pagal iš anksto suplanuotą sąrašą. Tuo tarpu Panevėžio, Klaipėdos, Telšių apskrityse taip elgiasi tik šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų.
Maisto atliekas kompostuoja arba išmeta į atskirą organinių atliekų konteinerį net 71 proc. alytiškių ir 67 proc. uteniškių, kai didmiesčių apskrityse tai daro maždaug tik trečdalis gyventojų. Tokius rezultatus lemia ir turimos galimybės maisto atliekas išmesti ar kompostuoti tam skirtuose konteineriuose – kol kas Lietuvoje tik pradedamas tokių konteinerių įrengimas ir maisto atliekų rūšiavimo sistemos diegimas.
Pagal tyrimo metu nagrinėtų skirtingų kriterijų visumą žemiausios indekso pozicijos atiteko Klaipėdos (7,2 balo), Šiaulių (7,1 balo), Marijampolės ir Panevėžio (7 balai) apskritims, kurios pagal tyrimo rezultatus pateko į nepakankamai tvarų požiūrį turinčių apskričių kategoriją.
„Džiugu, kad nė viena šalies apskritis nepasižymi itin dideliu abejingumu į tvarų maisto pasirinkimą ir vartojimą. Nors visuomenėje turime tiek pakankamai tvarumu besidominčių, tiek abejingiau į maisto švaistymą žiūrinčių šiuo klausimu, tačiau bendrai vertinant tyrimo rezultatus, galime drąsiai teigti, kad Lietuva juda teisinga linkme – vis daugiau šalies gyventojų supranta atsakingo maisto vartojimo svarbą“, – sako M. Agentas.
Jis pažymėjo, kad gamintojai taip pat gali prisidėti prie maisto švaistymo problemos mažinimo.
„Vienas iš mūsų tvarumo tikslų yra mažinti gamyboje susidarančių šalutinių produktų kiekį – miltų, tešlos, įdarų ir kitų likučių, kad kuo daugiau jų pavirstų galutiniais produktais. Atliekos, kurių susidarymo išvengti nepavyksta yra panaudojamos biodujų gamybai. Tuo tarpu produkcija, kurios negalime parduoti dėl neatitikimo svorio ar išvaizdos standartams, tačiau yra tokia pat kokybiška kaip ir pardavimui pateikiami gaminiai, yra perduodama „Maisto bankui“, „Caritui“, Maltos ordino pagalbos tarnybai bei kitoms organizacijoms“, – pabrėžė „Mantinga“ vadovas.
Pasigendama tvaraus vartojimo įpročių
Europos parlamento raginimu, visos Europos Sąjungos valstybės, tarp jų ir Lietuva, turi užtikrinti, jog iki 2025 metų maisto atliekos sumažėtų 30 proc., o iki 2030-ųjų – 50 proc., palyginus su 2014 m. kiekiu. Kad maisto švaistymas yra opi problema, patvirtina labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“, virš 20 metų renkantis dar tinkamus vartoti maisto produktus ir juos išdalinantis skurstantiesiems.
„Maisto švaistymas yra labai didelė ekologinė problema visame pasaulyje, ne išimtis – ir Lietuvoje. Švaistomas maistas yra tiesiogiai atsakingas už 10 proc. pasaulinių emisijų, maistui gaminti sunaudojami milžiniški kiekiai įvairių žemės resursų, žmogaus darbo jėgos, taip pat ir finansinių išteklių. Tad jeigu užaugintą ar pagamintą maistą išmetame ar utilizuojame, visi šie resursai nukeliauja veltui. Jau dabar skaičiuojama, kad net 27 proc. pasaulio dirbamos žemės auga maistas, kuris bus išmetamas“, – teigia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Pasak jo daugiausia maisto iššvaistoma namų ūkiuose, ūkininkų veikloje, prekybos ir viešojo maitinimo sektoriuose. Vis dėlto, šioje srityje esama ir teigiamų pokyčių.
„Kasmet atliekamos reprezentatyvios apklausos rodo, kad nors maisto vis dar labai daug iššvaistoma, žmonės vis labiau domisi tvarumu. Atidžiau tikrinamos maisto produktų etiketės dėl jų galiojimo laiko, pamažu keičiasi ir apsipirkimo įpročiai. Vis dėlto, tvaraus vartojimo įpročius dar reikia ugdyti“, – sako S. Gurevičius.
Praėjusiais metais „Maisto bankas“ surinko apie 6200 tonų maisto, kuris išdalintas sunkiausiai gyvenantiems ir nepasiturintiems žmonėms.
Planuojama, kad „Mantingos“ kartu su „Maisto banku“ vykdoma maisto vartojimo tvarumo iniciatyva bus tęstinė, ne tik edukuojant visuomenę apie atsakingą maisto vartojimą, bet ir kasmet matuojant šalies gyventojų įpročius apsiperkant ir vartojant maisto produktus.
