Šeštadienio „Anykštoje“ buvo publikuotas Vytauto Bagdono straipsnis „Dar kartą apie 1863 metų sukilimo atgarsius Anykščių krašte“. Publikacijoje pasakojama apie sukilimą ir kaip nuo represijų nukentėjo Anykščių krašto dvasininkai.
„Anykšta“ pašnekovų klausė, ar pakankamai įamžintas 1863 metų sukilimas Anykščių krašte?
Ričardas SARGŪNAS, Seimo narys: „Manau, kad 1863 metų sukilimo atminimas įamžintas nepakankamai. Seime vyko konferencija, ši tema buvo plačiai pristatyta, numatytos įamžinimo gairės. Manau, kad nėra įamžinimo sistemos: šiuolaikinius istorinius etapus daug geriau įamžiname ir prižiūrime, nei tuos, kurie buvo tos istorijos pradžioje.
Šiais metais ruošiamės Romuldavos girioje, ten kur buvo sukilėlių stovykla, rengti talką. Jau ten buvome nuvažiavę žiemą, kalbėjome su miško savininku. Planuojame, kad iš Anykščių miesto centro važiuos nemažas būrys talkininkų, kiti prisijungs iš Svėdasų. Planuojame pastatyti metalinį stiebą vėliavai, nes dabar stovi medinė kartis, tai nelabai solidžiai atrodo. Planuojame sutvarkyti aplinką, gal ir vieną kitą gėlę pasodinti, sutvarkyti nudžiūvusius medžius, apgenėti šakas, kad būtų jauki vieta.
O Anykščių rajono valdžiai reikėtų pastatyti nuorodas šalia kelio, kad būtų galima lengviau rasti tą vietą.
Kadangi Terezbore buvo stovykla, stovyklavo didelis žmonių būrys, tai buvo ir statiniai. Reikėtų pažymėti, kaip ta stovykla atrodė, gal pastatyti lenteles pastatų vietose. To stovyklos plano, tebūnie gal tik įsivaizduojamo, parengto pagal tų laikų karinius išsidėstymus, pasigendu. Stovykloje, ją sutvarkius ir pritaikius, būtų galima vesti vaikams edukacines pamokėles ir rengti ekskursijas.“
Saulius RASALAS, Andrioniškio seniūnas: „Atminimas įamžintas nepakankamai. Reikėtų bent sustatyti nuorodas į Terezborą. Bet kartais tų nuorodų trūkumas būna ir gerai išnaudojamas. Pavyzdžiui, kai vyksta stovyklos, būna rungčių rasti Terezborą. Tad įamžinimas gali atimti ir dalį atradimo džiaugsmo. Būtų labai smagu, jei ten būtų pastatytas koks stendas ar maketėlis, kaip atrodė stovykla. Tuo labiau, kiek mačiau, dvaro teritoriją galima labai gražiai sutvarkyti, likusios net alėjos.
Anykščių krašte yra ir daugiau sukilimą menančių dalykų, pavyzdžiui, ir kunigo Antano Mackevičiaus pamokslo sakymas iš Svėdasų bažnyčios bokšto. Gal net ir tai reikėtų išskirti. Kurti įamžinimui reikalingas rimtas, o ne stichiškas požiūris, o sukilimo didesnis įamžinimas skatintų draugiškus ryšius tarp Lietuvos ir Lenkijos.“
Daiva STANKEVIČIENĖ, Anykščių savivaldybės Kultūros vertybių apsaugos specialistė: „Nuoroda į Terezborą bus pastatyta. Buvo paskelbtas viešasis konkursas, nuoroda bus pastatyta šiais metais. Be to Mickūniečių bendrija vykdo projektą ir žada statyti informacinį stendą Terezbore. Be to, jie žymės ir kitus objektus. Todėl savivaldybė, kad nesusidubliuotų, stendo nestato.
Manau, kad turėtų būti pažymėta ir Anykščių bažnyčia. Joje buvo perskaitytas sukilimo manifestas, lankėsi pagrindiniai sukilimo vadai. Tai istorinis faktas. O ar buvo ginklų sandėlis Okuličiūtės dvare, niekas nežino, nėra duomenų. Faktas tik tas, kad tuo metu Okuličiūtės dvaras jau stovėjo.“
Tomas BARANAUSKAS, Lietuvos edukologijos universiteto lektorius: „Atminimo įamžinimo niekada per daug nebus. Šiemet jubiliejiniai metai – 150 metų nuo sukilimo, ir tai yra proga pastatyti jam atminimo ženklą. Aišku, kalbėti apie didelį paminklą nerealu, bet atminimas turėtų būti įamžintas.
1863 metų sukilimas buvo vienas iš bandymų atkurti Lietuvos valstybingumą, nors ir pakankamai archaiškom formom. Tai tarpinė grandis tarp Lietuvos didžiosios kunigaikštystės tradicijos ir modernios Lietuvos. LDK tradicija dar jautėsi, bet jau mezgėsi tautinės, nepriklausomos nuo unijinių tradicijų valstybės idėja.“
– ANYKŠTA
