Susitarimas dėl pedagogų darbo užmokesčio didinimo vykdomas ir bus vykdomas kitąmet, todėl kyla klausimų dėl planuojamo streiko teisėtumo, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Ji pabrėžė, kad Vyriausybė, kaip ir žadėjo, įvykdys, jog kitąmet vidutinis pedagogų darbo užmokestis siektų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o dėstytojų ir mokslo darbuotojų – 150 procentų.
„Mes tikrai šitą rodiklį kitų metų rudenį pasieksime. Dėl to visai neabejoju, dėl to per visą šitą laikotarpį pedagogams darbo užmokestis buvo didinamas, šiais metais – 13 proc., praėjusiais metais – irgi panašiai“, – antradienį LRT radijui sakė Vyriausybės vadovė.
„Kitais metais pedagogų darbo užmokestis, manau, augs sparčiausiai viešajame sektoriuje“, – tvirtino ji.
Pasak I. Šimonytės, švietimas yra tarp tų veiklos sričių, kur darbo užmokestis auga sparčiausiai.
„Nėra galimybių atidaryti 2023 metų biudžetą ir dabar ką nors keisti, didinti darbo užmokestį vienai socialinei grupei, nes vienos profesinės sąjungos vadovas staiga nusprendė, kad sutartis yra nevykdoma. Pedagogų darbo užmokestis augs sparčiai pagal tai, ką dabar matome“, – teigė premjerė.
Ji atkreipė dėmesį, kad su tokiais ekonominiais iššūkiais kaip infliacija, palūkanų normų augimas, susidūrė ne tik mokytojai, bet ir visa visuomenė. Be to, Vyriausybė buvo priėmusi paramos paketą amortizuoti išaugusias energetikos kainas.
Mokytojų streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos reikalavimus I. Šimonytė pavadino nerealiais.
„Reikalavimai, kad reikia 50 proc. padidinti darbo užmokestį ir dar sumažinti klases, sumažinti krūvius, – jų vertė yra tokia, kaip viso mūsų švietimo biudžeto. Akivaizdu, kad tai yra nerealistinis reikalavimas“, – sakė ji.
Premjerė tvirtino, kad teisininkai turėtų įvertinti planuojamo streiko teisėtumą.
„Dar teisininkai turi pasakyti dėl paties streiko teisėtumo, nes, mano supratimu, yra iki 2024 metų galiojanti sutartis ir ji yra vykdoma. Jeigu apie tai reikėtų diskutuoti teisme, galėtume apie tai padiskutuoti teisme su profesinėmis sąjungomis, – sakė Vyriausybės vadovė. – Bet, man atrodo, kad būtų geriausia, jog diskusija grįžtų į racionalias ribas, tai yra kalbėtume apie 2024 metų biudžetą, apie darbo užmokestį, kuris bus 2024 metais, apie tai, ką Vyriausybė yra įsipareigojusi pasiekti (…).“
Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis pasirašyta pernai gruodį. Joje susiderėta dėl švietimo įstaigų vadovų darbo, ekonominių ir socialinių sąlygų gerinimo.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga praėjusią savaitę paskelbė, kad traukiasi iš kolektyvinės sutarties su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei rengiasi streikuoti. Rugsėjo 15-ąją vyks įspėjamasis mokytojų streikas, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo pabaigoje bus surengtas ir tikrasis streikas.
Profsąjunga ragina dar šiemet didinti mokytojų algas 20 proc., o nuo kitų metų – dar 30 proc., taip pat mažinti mokinių skaičių klasėse.
Šiemet pirmąjį ketvirtį vidutinis mokytojo darbo užmokestis „į rankas“ siekė 1328 eurų.
Mokytojai praradę savigarba ,negali mokyti vaikų.Nes dirba už centus ,koks pavyzdys vaikams.
Ar dažnai prie konservatorių valdžios streikuoja mokytojai?
Angelams pinigų yra
Šimone, o ar teisėta, kad į privačias mokyklas, kurioms lėšas skiria valstybė nepriimami vaikai turintys specialiųjų poreikių? Jie priimami tik į valstybines mokyklas.Privačiose mokyklose mokinių skaičius gali būti ir mažesnis.