Alfredas Motiejūnas mano, kad tarp fotografijos kaip amato ir meninės fotografijos ribos gali ir nebūti. Jono Junevičiaus nuotr.
Su fotoaparatu profesionalus fotografas, kurį drąsiai galima vadinti fotomenininku, Alfredas Motiejūnas nesiskiria jau 44 metai. Anykštėnams įsiminė pavasarį bibliotekoje buvusi jo personalinė fotonovelių paroda „Išeinantys“.
Kadaise mokęsis iš senosios anykštėnų fotografų kartos, dabar jis pats dėsto fotografiją Jono Biliūno gimnazijos gimnazistams, kurie skina laurus moksleivių fotografijos parodose ir konkursuose.
Fotografija A. Motiejūną lydėjo moksleiviškame suole, tarybinėje armijoje, ilgus darbo metus Anykščių buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate… Su juo fotografijos mokytojas nesiskiria ir dabar mokydamas fotografijos paslapčių jaunimą.
„Pirmieji mano fotografijos mokytojai buvo mokytojai Antanas Puodžiūnas, šviesios atminties mokytojų mokytojas Jonas Juknevičius, fotografas Jonas Kajackas, – pastebėjo fotomenininkas. – Kadruoti nuotraukas išmokė tuometinis „Kolektyvinio darbo“ redakcijos atsakingasis sekretorius Vygandas Račkaitis. Dabar mokau vaikus, tačiau mokausi ir pats.“
Per ilgus dešimtmečius susikaupė dešimtys tūkstančių negatyvų, iš kurių gimė fotografijų ciklas „Gyvenimas“. „Šiame cikle dar nėra nė vienos skaitmeninės fotografijos“, – pastebėjo autorius.
Klausimus fotomenininkui Alfredui Motiejūnui užduokite komentarų skiltyje.
