Prieš 110 metų sausio 11 d. gimė Juozas Lašas. Anksti likęs našlaičiu, išmokęs staliaus amato, susidomėjo kanklių gamyba ir 1934 m. pagamino pirmąjį instrumentą. Greitai šių kanklių paplitimas regione sudarė XX a. pradžios kultūros Lietuvoje fenomeną, pasireiškiantį senųjų lietuviško kankliavimo tradicijų susiliejimu su tuo laikotarpiu paplitusiomis naujovėmis. Neatsiejamas jo veikloje buvo žymus Svėdasų bažnyčios vargonininkas Petras Vinkšnelis. Jo iniciatyva 1935 m. prie bažnyčios suburiamas 12 mergaičių „Pavasarininkų“ kanklių orkestrėlis. 1936 m. meistras jau buvo pagaminęs instrumentų pirmajam kolektyvui, grojusiam išskirtinai jo kanklėmis. Dviejų žmonių prasmingo bendravimo dėka pagamintos kanklės suskambo naujai ir pakeitė kanklių šiame Aukštaitijos regione raidos istoriją – atsirado ansamblinio kankliavimo tradicija.
Tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje vyko tautinis pakilimas, aktualios tapo tautiškumo idėjos ir veiklos. Kanklės tapo tautiškumo simboliu – kankliuoji, vadinasi myli savo Tėvynę. Meistro ir vargonininko dėka išpopuliarėjęs tradicinis lietuviškas instrumentas tapo vienu iš tautiškumo simbolių. Jį pamėgo jaunalietuvių, pavasarininkų organizacijos, inteligentija. J. Lašas buvo vienas iš keletos kanklių meistrų, kurie Lietuvos kanklininkų draugijos užsakymu gamino šiuos muzikos instrumentus Kaune veikusiems Kanklių ir skudučių muzikos kursams. Iš savo dirbtuvių Svėdasų krašte į muzikos pasaulį išleido apie 900 instrumentų. Šio kanklių meistro darbų, papuoštų originaliais lietuviškais ornamentais, yra JAV, Australijoje, Anglijoje, Kanadoje bei kitose šalyse. Prezidentas Valdas Adamkus yra apdovanojęs Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu.
Penkių paminėjimų-koncertų ciklas skirtas pagerbti Aukštaitijos krašto kanklių meistrą Juozą Lašą, jo indėlį į tautinę kultūrą ir tautos tradicijas, perduotas ne vienai žmonių kartai. Renginiai, kuriuose atliekama muzika primins beveik šimtmetį trunkantį ansamblinį kankliavimo stilių, kas mėnesį vyks vietovėse, susijusiose su meistro ir vargonininko gyvenimo ar veiklos vietomis: Svėdasų bažnyčioje, prie kurios buvo suburtas pirmasis Lietuvoje J.Lašo kanklių orkestrėlis, vadovaujamas P. Vinkšnelio. Utenoje, kur Našlaičių namams buvo pagaminęs kanklių, o bibliotekininkas H. Raštikis Šaulių namuose buvo subūręs garsų kanklių ansamblį, grojantį ir meistro kanklėmis. Rokiškio dvare, kuriame būsimas vargonininkas mokėsi R. Lymano vargonininkų ir giedojimo mokykloje, o meistras pagamino kanklių Rokiškio gimnazijai. Salų miestelyje, kur meistras lankė pradžios mokyklą. Kaune, kur J.Strimaičio prašymu meistras gamino kankles Kanklių ir skudučių kursams.
Didžiausia meistro svajonė – kad kanklės skambėtų, o ne kabotų ant sienos. Liaudies instrumentų ansamblis „UT“ ir vadovė, kanklininkė Loreta Liaugaudė, tęsia tarpukario ansamblinio kankliavimo Utenoje bei Lietuvoje tradicijas ir meistro Juozo Lašo pagamintų kanklių gyvavimą – ansamblyje kankliuojama jo kanklėmis, kurioms virš 30 metų.
Kviečiame į pirmąjį paminėjimą-koncertą Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje sausio 16 d. 11 val..
