Svarstoma, kaip po krizės padėti atsigauti žemės ūkiui

Žemės ūkio ministerija svarsto, kaip efektyviau padėti po koronaviruso krizės atsigauti žemės ūkiui. Svarstoma galimybė teikti finansinę paramą perdirbėjams, jei jie įsipareigotų išlaikyti ikikrizines supirkimo kainas, arba grąžinti priemones, padėjusias atsigauti žemdirbiams po 2014 metais Rusijos paskelbto embargo.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos grupės vadovo Karolio Anužio, abu šiuos variantus ketinama aptarti neformaliame ministrų pasitarime pirmadienį. Žemės ūkio ministras linksta prie finansinės paramos perdirbimo sektoriui.

„Teikti finansinę pagalbą perdirbimo sektoriui su sąlyga, kad būtų išlaikytos kainos, už žaliavą taikytos iki pandemijos pradžios“, – Seime praėjusią savaitę sakė K. Anužis.

Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko „valstiečio“ Andriejaus Stančiko, dabar beveik neįmanoma rinktis gelbėjimo priemonių, taikytų anksčiau skiriant paramą ūkininkams ir perdirbėjams dėl Rusijos embargo.  

„Tada buvo daug europinių pinigų. Šiandien nežinome, kaip ir kiek Europos Sąjunga prisidės prie koronaviruso padarinių švelninimo“, –  BNS aiškino A. Stančikas.

Anot jo, realiausia būtų skirti paramą perdirbėjams reikalaujant, kad jie žemdirbiams už žaliavą taikytų tas kainas, kokios paprastai galiojo iki balandžio. Toks susitarimas, anot A. Stančiko, yra įmanomas, tačiau bus sunku įvertinti, kiek nuostolių per krizę patirs perdirbėjai.

„Problema ta, ar jie sakys tiesą, kokius patiria nuostolius, ar sąžiningai elgsis traktuodami savo nuostolius“, – sakė A. Stančikas.

Jis siūlo žemės ūkį visų pirma remti valstybės lėšomis, kol bus gauta ES parama.

Vyriausybė kovo viduryje patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.