Mokytoja, Mažosios Vaižganto premijos laureatė Irena Guobienė iki šiol mezga, skaito knygas, sprendžia kryžiažodžius, yra aktyvi bibliotekos lankytoja. Raimondo Guobio nuotr.
Kovo 12-ąją devyniasdešimtąjį jubiliejų šventė mokytoja, Mažosios Vaižganto premijos laureatė Irena Guobienė. Šia proga kovo 16 dieną Svėdasų bibliotekoje bus atidaryta I. Guobienės rankdarbių paroda. Mokytoja Lietuvoje išgarsėjo nuaudusi „Tautišką giesmę“.
Svėdasiškė I. Guobienė – miestelio šviesulys. Per trisdešimt metų dirbusi mokytoja, užauginusi tris sūnus, visą gyvenimą neapleido ir pomėgių – auksarankės išmegzta „Tautiška giesmė“ garsina visą Svėdasų kraštą.
Gražaus jubiliejaus proga Svėdasų bibliotekoje bus surengta I. Guobienės darbų paroda.
„Bibliotekoje bus seniau daryti mano darbai – karpiniai, mezginiai, atvirukai iš žolelių. Tokios mini parodos bibliotekoje veikia dažnai“, – „Anykštai“ kalbėjo I. Guobienė.
Apie mokytoją rašė ir žurnalas „Aukštaitiškas formatas“.
„Aš stengiuosi pirštines megzdama kokį tautišką raštą įdėti. Raštus sugalvoju, kai kuriuos iš knygos mezgu.
Himną gana greitai padariau. Ant languoto popieriaus pasidarau raides, ir mezgu. Galvojau ir anksčiau išmegzti kažką žodžiais. Ir – Lietuva, nepriklausomybė – sugalvojau numegzti himną. Jį pabaigiau megzti kaip tik per savo gimtadienį. Jau nepamenu, kada tai buvo – devyniasdešimt kažkelintais. Dar numezgiau ir „Lietuva brangi“. Šį mezgiau šiaip sau. Aš nelabai juo patenkinta, reikėjo daryti didesnius tarpelius tarp eilučių“, – savikritiškai į savo darbus žiūrėjo I. Guobienė. Ji sakė, kad žodžius ne taip ir sunku išmegzti – svarbiausia, kad gerai pavyktų pirmoji eilutė: „Dabar raides jau atmintinai moku išmegzti.“
Ir dabar I. Guobienė nesėdi rankų sudėjusi: „Dar pirštines numezgu, jas padovanoju artimiesiems, giminėms, draugėms“, – sakė jubiliatė.
Pasiteiravus, kokia yra ilgo gyvenimo paslaptis, jubiliatė sakė, jog „svarbiausia – judėti“.
Mokytoja I. Guobienė yra dirbusi Butėnų pradinės mokyklos mokytoja ir šios mokyklos vedėja, Žaliosios aštuonmetės mokyklos pradinių klasių mokytoja, Svėdasų vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja. Mokyklose ji vadovavo vaikų chorui, buvo surinkusi tautinių šokių kolektyvą.
I. Guobienė yra literatė, nuo jaunystės dalyvaudavo literatų būreliuose, eiliuodavo posmelius vaikų vaidinimams, sveikinimams ir pamokoms. Ji – ir Svėdasų bibliotekos literatų klubo „Sietuva“ narė, I. Guobienės kūryba publikuota rinkiniuose „Mėnulio taku“, „Išpažįstame šį jausmą ir meile vadiname“ ir kituose. Ji iliustravo Petronėlės Dagytės kūrybos knygelę „Augau augau ir užaugau“.
Vienas I. Guobienės sūnų – muziejininkas, kraštotyrininkas, knygų autorius, Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatas, Lietuvos Respublikos Seimo įsteigtu Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ apdovanotas Raimondas Guobis.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
