Svėdasiškiai paminėjo garsųjį kraštietį

Vasario 16-ąją svėdasiškiai ir gausus būrys jų svečių iškilmingai pažymėjo dvi iškilias šventes: Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną ir žymaus kraštiečio rašytojo, knygų leidėjo, vertėjo, visuomenės veikėjo Stepo Zobarsko 100-ąsias gimimo metines.

Vasario 16-ąją svėdasiškiai ir gausus būrys jų svečių iškilmingai  pažymėjo dvi iškilias šventes: Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną ir žymaus kraštiečio rašytojo, knygų leidėjo, vertėjo, visuomenės veikėjo Stepo Zobarsko 100-ąsias gimimo metines.

        Pirmiausia visi susirinko į jaukią Svėdasų Šv.Arkangelo Mykolo parapijos bažnyčią, kur Šv.Mišias už Tėvynę Lietuvą ir kraštietį S.Zobarską aukojo parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas.

      Pasimeldus, speiguotą trečiadienio vidurdienį miestelio aikštėje svėdasiškiai skautai, skambant bažnytinio choro giesmininkų ir kitų balsingų žmonių atliekamam Lietuvos Himnui, iškėlė Valstybės vėliavą. Toliau renginiai vyko Svėdasų kultūros namuose. Vestibiulyje visus pasitiko dvi įdomios parodos. Šių eilučių autorius- Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus darbuotojas- eksponavo fotografijų parodą, skirtą S.Zobarsko jubiliejui, „Prisiminimų spinduliais sugrįžęs į gimtąjį kraštą…”. Taip pat susidomėjimo susilaukė ir šio rašytojo knygų, rankraščių, dokumentų, spaudos publikacijų paroda „Žodis LIETUVA Jo kūryboje skambėjo kaip malda”, kurią parengė Anykščių rajono savivaldybės L.ir S.Didžiulių viešosios bibliotekos Svėdasų filialo ir Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus darbuotojai. Čia pat buvo galima įsigyti ir vilniškės leidyklos „Žara” neseniai išleistų Stepo Zobarsko knygų.

         Kultūros namuose prisiminimų popietę „Kelrode žvaigžde visiems tebūna šventas žodis, šventas jausmas- LIETUVA” patriotinio eilėraščio posmais pradėjusi renginio vedėja Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos gimnazistė Ramunė Lapienytė pabrėžė valstybingumo, šalies Nepriklausomybės reikšmę kiekvieno žmogaus gyvenime. Pasak vedančiosios, labai simboliška, kad garbingas kraštiečio rašytojo, vertėjo, knygų leidėjo, visuomenės veikėjo Stepo Zobarsko garbingas jubiliejus pažymimas būtent Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną. Juk šio žmogaus gyvenimas buvo tampriai susijęs su Lietuva. Nors likimas taip lėmė, kad ištisus keturis dešimtmečius rašytojas išgyveno užsienyje, labai toli nuo savo Tėviškės, jis visą gyvenimą, iki pat mirties savo kūryba, darbais, svajonėmis buvo su Lietuva. Sovietmečiu Stepui Zobarskui nebuvo leista nors trumpam sugrįžti į gimtąjį Pamalaišį, nebebuvo lemta susitikti su draugais, pažįstamais, kolegomis ir netgi su brangiausiu žmogumi- motina, kuri, sūnaus belaukdama, išverkė visas ašaras.Nors ir uždarius visus kelius į Tėvynę, S.Zobarską tolimojoje Amerikoje kasdien lydėjo šventas žodis, šventas jausmas- Lietuva…

         Išsamiai apie S.Zobarsko kūrybą papasakojo literatūrologas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros docentas, humanitarinių mokslų daktaras Kęstutis Urba, prisiminęs kaip apie šį rašytoją sovietmečiu būdavo nutylima. Mokykliniais metais net nežinojo tokio rašytojo, o pradėjęs dėstyti universitete, S.Zobarsko knygas rado užrakintas bibliotekos spec.fonduose. Dabar jisai, dėstydamas vaikų literatūros kursą, net atskirą seminarą skiria S.Zobarsko kūrybai. Rūpinasi, kad šio rašytojo kūriniai patektų į bendrojo lavinimo mokyklų vadovėlius. Mokslininkas  apibūdino šio ir kitų to meto rašytojų gyvenimo kelių panašumą: iš kaimo, iš skurdo- į mokslą, į kultūrinę veiklą, į priverstinę emigraciją. Stepas Zobarskas, jau parašęs pirmuosius savo kūrinius, susilaukė didelio pripažinimo. Jo redaguojamas žurnalas „Žiburėlis”buvo vienas svarbiausių prieškario metų  kultūrinių-literatūrinių leidinių vaikams ir jaunimui, panašaus leidinio Lietuvoje nėra ir dabar. Gyvendamas JAV, jis redagavo ne mažiau svarbų ir įdomų žurnalą „Eglutė”. S.Zobarsko įsteigta leidykla „Manyland books”, kas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „Daugelio žemių knygos”, leido pasaulio šalių rašytojų kūrinius, lietuvių autorių išverstas į kitas kalbas knygas, tapo išskirtiniu kultūros ir šviesos židiniu. S.Zobarsko kūrybos tyrinėtojas doc., dr. K. Urba apžvelgė šio iš Svėdasų krašto kilusio rašytojo kūrinius „Ganyklų vaikai”, „Brolių ieškotoja”,„Riestaūsio sūnus”, „Simas Rašimas”, „Paukščių žudikas”, „Gandras ir gandrytė” ir kitus, pažymėjęs autoriaus sugebėjimą įtaigiai apibūdinti gamtos vaizdus, atskleisti vaikų ir tėvų santykius, vaikų meilę ir pagarbą motinai, skurdų kaimo žmonių gyvenimą, to meto buitį, gyvenimo tikrovę ir panašius dalykus. Mokslininkas išskyrė aukštą moralę, dorovingumą ir kitas teigiamas S.Zobarsko kūrinių herojų savybes, akcentavo svarbiausią jo kūrybos motyvą- gerumo, šviesumo, gailestingumo paieškas ir radimą. Pasidžiaugęs, kad pastaruoju metu Lietuvoje buvo išleista nemažai Stepo Zobarsko knygų vaikams ir jaunimui, docentas K.Urba apgailestavo, kad  vis tik dar ne visa šio rašytojo kūryba prieinama visuomenei, iki šiolei neišleisti suaugusiam skaitytojui skirta proza. Svečias negailėjo pagyrimo žodžių svėdasiškiams, gražiai pagerbusiems savo kraštietį ir priekaištavo, kad šalies mastu neatsirado didžiųjų spaudos leidinių, kurie būtų tokiam iškiliam garsaus rašytojo jubiliejui paskyrę bent vieną rašinį…

       Pirmuosius renginius, skirtus Stepui Zobarskui atminti, organizuotus Svėdasų krašte, prisiminė svėdasiškis Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos bibliografas, Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės narys Vytautas Rimša. Tuomet, 1991-ųjų sausio 30-ąją, spaudžiant dideliam šalčiui ir siaučiant pūgai, S.Zobarsko gimtajame Pamalaišio kaime buvo pašventinta anykštėno tautodailininko Jono Tvardausko sukurta įspūdinga medžio kompozicija, o Svėdasų kultūros namuose organizuotas rašytojo 80-mečio jubiliejaus minėjimas. Žinomas šalies bibliografas V.Rimša, kuriam tuomet Svėdasuose teko jubiliejinį renginį vesti, prisiminė, kad taip gražiai ir iškilmingai S.Zobarsko atminimas tuomet buvo pagerbtas vien tiktai Svėdasų krašte. Pasak kraštiečio kultūrininkoV.Rimšos, tai buvo neteisėtai sovietmečiu primiršto  rašytojo sugrįžimas, tiesos atstatymas. Savo pasisakymą jis iliustravo ir išsaugotu tų metų „Anykštos” pirmtako „Kolektyvinio darbo” numeriu, kur buvo išspausdintas žurnalistų Vygando Račkaičio ir Jono Junevičiaus fotoreportažas apie Stepo Zobarsko pagerbimo iškilmes Svėdasų krašte.

         Pedagogas, publicistas, mokyklinių elementorių autorius Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatas Juozas Danilavičius, prabilęs prie mikrofono, prisipažino, kad rašytojas Stepas Zobarskas buvo…jo mokytojas. Anykštėnas pedagogas papasakojo, kad, laimėjęs konkursą ir gavęs leidimą parašyti mokyklinį elementorių, pirmiausia apsilankė Pedagogikos muziejuje, kur susipažino su J.Ambraškos ir S.Zobarsko parengtu elementoriumi „Aušrelė”. Šis elementorius jam paliko didžiulį įspūdį, nes buvo paremtas dvasingumu, tautiniu pasididžiavimu, patriotiškumu, krikščioniškais auklėjimo metodais. Pasak daugybę elementorių parengusio ir išleidusio anykštėno, dabartinei jaunajai kartai  dar trūksta Stepo Zobarsko propaguotų idealų: patriotiškumo, tautinio pasididžiavimo, dvasingumo, krikščioniškos moralės principų…

        Anykščių rajono mero pavaduotojas Donatas Krikštaponis, pasveikinęs visus renginio dalyvius  su Lietuvos Valstybės atkūrimo diena, prisiminė Vasario 16-osios Akto Signatarą Steponą Kairį, kilusį iš Kurklių krašto ir jo atminimo pagerbimą. Pasidžiaugė Anykščių A.Vienuolio gimnazijos bendruomene, pademonstravusiai visai Lietuvai, ir ne tiktai, savo patriotizmą, pasiuvusiai rekordinio dydžio Trispalvę, kuri per Sausio 13-ajai skirtus renginius buvo nešama ne tiktai Anykščių, bet ir Vilniaus gatvėmis. Vicemeras su dėkingumu atsiliepė ir apie svėdasiškius, kurie gerbia ir saugo savo kraštiečių atminimą, sugeba organizuoti tokius įspūdingus renginius, kaip ir šis, skirtas rašytojui Stepui Zobarskui.

       Kraštietis Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojas, Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatas Raimondas Guobis taip pat prisiminė prieš dvi dešimtis Svėdasų krašte organizuotas Stepo Zobarsko pagerbimo iškilmes. Tuomet, kai nuo šio rašytojo paveikslo buvo nubrauktos užmaršties dulkės, visi suskato ieškoti jo knygų. Raimondui tuomet pasisekė gauti  S. Zobarsko apsakymų  rinktinę „Savame krašte”. „ Ir tikrai tuomet, skaitydamas šią knygą, pasijutau esąs „savame krašte”- atpažinau daug Svėdasų krašto vietovių, taip nuoširdžiai apibūdintų gamtovaizdžių”,- pasakojo renginio dalyviams muziejininkas ir kraštotyrininkas Raimondas Guobis. Pasinaudodamas proga, jis Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui perdavė Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojų dovaną- Stepo Zobarsko rankraščius bei keletą visai neseniai išleistos JAV gyvenančios rašytojos Alės Rūtos iliustruotos prisiminimų knygos „Sklėriai” egzempliorių.  

         Svėdasiškių renginį, skirtą dviems įsimintinoms datoms pažymėti, užbaigė Svėdasų seniūnijos seniūnas Valentinas Neniškis. Jis perdavė nuoširdžius garbaus amžiaus sulaukusio kunigo Jono Kastyčio Matulionio SJ, kuris nuoširdžiai rūpinasi Stepo Zobarsko kūrybos leidimu, jo atminimo saugojimu, linkėjimus, nes pats dvasininkas negalėjo iš Kauno atvykti į Svėdasus. Seniūnas, padėkojęs visiems svečiams, renginio dalyviams ir organizatoriams, kraštietei humanitarinių mokslų daktarei , literatūrologei ir vertėjai Daliai Dilytei bei mokslininkui doc.,dr. Kęstučiui Urbai prisiminimui įteikė fotografijų albumus „Nusilenkime Vaižganto Žemei…” Neliko seniūno V.Neniškio nepastebėta ir skaudi žinia apie tautos poeto, Atgimimo šauklio Justino Marcinkevičiaus mirtį. Apgailestaudamas dėl šios netekties, seniūnas prisiminė poeto viešnages Svėdasų krašte, Vaižganto premijos įteikimą jam 2009-ųjų rudenį Vaižganto gimtuosiuose Malaišiuose. Tylos minute buvo pagerbtas šviesus garsaus poeto atminimas…

        Visos prisiminimų popietės metu tarp kalbėtojų labai derėjo Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus įvairių meno mėgėjų kolektyvų, vadovaujamų Rožės Lapienienės, atliekamos skambios dainos.

        Dviems svarbioms datoms skirtą renginį Svėdasuose organizavo Svėdasų seniūnija, Anykščių kultūros centro Svėdasų skyrius, Anykščių rajono savivaldybės L.ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Svėdasų filialas, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys”. O rėmė Anykščių rajono savivaldybė, Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Svėdasų Šv.Arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas, Svėdasų J.Tumo-Vaižganto gimnazija, kuriems nepamiršta padėkoti. Nuoširdūs padėkos žodžiai buvo ištarti ir informaciniams rėmėjams- laikraščiams „Anykšta”, „Utenis”, žurnalui Aukštaitijai ir visai Lietuvai- „Aukštaitiškas formatas”.