Vilniaus apygardos teismas po pertraukos turėtų sugrįžti prie Prezidentės vyriausiosios patarėjos Daivos Ulbinaitės baudžiamosios bylos, kurioje ji išteisinta dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Pirmadienio posėdyje paaiškės, ar teismas tenkins prašymą apklausti šalies vadovę. Ankstesniame posėdyje prašymą apklausti šalies vadovę pateikė valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Gintas Ivanauskas. Vyriausioji Prezidentės patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė yra sakiusi, kad, ar prokuroro prašymas apklausti Prezidentę D. Grybauskaitę jos patarėjos D. Ulbinaitės byloje yra teisėtas ir pagrįstas, turės nuspręsti teismas.
Prezidentūra nekomentavo prašymo apklausti Prezidentę, taip pat neatskleidė, ar D. Grybauskaitė sutiktų būti apklausiama.
Anot R. Svetikaitės, prašydamas apklausos, prokuroras atlieka savo tiesiogines pareigas, tačiau galutinį sprendimą šiuo klausimu priima teismas. Pagal įstatymus, Lietuvos vadovė, asmeniniu sutikimu, gali būti apklausiama jos rezidencijoje.
Taip pat beveik prieš dvi savaites vykusiame teismo posėdyje sulaukta prašymų papildomai apklausti liudytojus, pačią D. Ulbinaitę ir jai taikyti poligrafo tyrimą. Žemesnės instancijos teismo sprendimą apskundė tiek prokurorai, tiek išteisintoji D. Ulbinaitė ir jos gynėjas. Jie apeliacinio teismo prašo konstatuoti, kad nebuvo padarytos jokios nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas prokuratūroje buvo pradėtas neteisėtai, neteisėti buvę ir procesiniai veiksmai ir prievartos priemonės, taikytos per ikiteisminį tyrimą.
Sausio 12 d. pirmos instancijos teismas – Vilniaus miesto apylinkės teismas – nusprendė, kad dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir valstybės paslapties atskleidimo kaltinta D. Ulbinaitė turi būti išteisinta, nes nepadarė jokio nusikaltimo, primena ELTA.
D. Ulbinaitė, kuri praėjus savaitei po jai palankaus teismo verdikto sugrįžo dirbti į Prezidentūrą, buvo kaltinama atskleidusi informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis. Pagal Baudžiamąjį kodeksą asmuo, kuriam „informacija buvo patikėta arba jis ją sužinojo dėl savo tarnybos, darbo ar atlikdamas viešąsias funkcijas, bet nebuvo šnipinėjimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų”.
Taip pat jai buvo pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba viršijus įgaliojimus. Baudžiamasis kodeksas numato, kad, „jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų”.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo valstybės paslapties paviešinimo Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas 2013 m. spalį. Tyrimas pradėtas gavus Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus Gedimino Grinos pranešimą, kad tą pačią dieną naujienų agentūra BNS paviešino įslaptintą informaciją apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. Žiniasklaidoje buvo atskleistas VSD slaptos pažymos turinys, kad Rusija neva galinti paviešinti informaciją apie Prezidentę D. Grybauskaitę, kuri gali ją kompromituoti ar šmeižti.
