• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Trečiadienis, 2 liepos, 2025
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Ten buvo gražios gėlės ir tėvynės ilgesys

Raimondas GUOBIS
2023-04-08
Kadras
7
Pernai mirusi ilgametė Andrioniškio bažnyčios varpininkė Damutė Gaižauskienė tądien, kai buvom susitikę, vis patylėdama, susimąstydama kalbėjo apie nelengvą, bet laimingą gyvenimą.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Bažnyčios tarnai senesniais laikais būdavo išskirtiniai. Dažnai gyvenimo keliuose ilgokai blaškęsi ar nuo pat jaunystės prie bažnyčios, gilesnio tikėjimo, uolios tarnystės linkę vienišiai. Gyveno bažnytiniuose namuose, labai kukliai, nes juk atlygis visuomet būdavo menkas – šiek tiek iš klebono, taip pat iš parapijiečių už įvairius patarnavimus, dar ir aukų kalėdojimo metu.
Po karo prabėgus keliems dešimtmečiams tokių bažnyčios tarnų beveik neliko, nors dar šen bei ten glausdavosi miestelių trobelėse, kartais net bendrystėje po kelias pamaldžios moterėlės davatkos. Mūsų laikais tikrųjų špitolininkų jau nebuvo likę. Tačiau bažnyčiose vis dar buvo ypatingų patarnautojų. Tokia buvo ir ilgametė Andrioniškio bažnyčios varpininkė Damutė Gaižauskienė.

Kuomet Damutę pažinau

Kai išgirdau, tas varpų skambėjimas rodėsi kažkoks ypatingas, niekur negirdėtas. Juos „šnekino“ moteris. Veik atsiklaupusi, pamaldžiai palenkusi galvą, traukanti rankomis kilpas su šniūrais, vis pasukdama riešus, švelniai, kad varpas varpą šerdžių garsais sugautų, į darnų skambesį susilietų. O paskui susipažinau, žavėjo nuoširdumas, kalbėjomės apie gyvenimą ir ji abejodama pratarė, kad laiminga, gal ir laiminga…

Pamenu tą saulėtą birželio pabaigos vakarą, tylą Andrioniškio bažnyčioje ir žodžius. Jų plauksmą, saulės nuauksintą šventovės rimties tylą. „Kaip gerai pasišnekėjom. Na širdies“, – tuomet pasakė ir pakilo tvarkos bažnyčioje daryti, prieš atlaidus daug ruošos. Aš gi išėjau į vakaro saulės nutviekstą šventorių, ėmiau prie tvoros atremtą dviratį, apžergiau ir kaip tikriausiu žirgu nėriau į besileidžiančios saulės šešėliuose skendintį Šilą…

Gyvenimo pradžia nebuvo lengva. Damutė gimė 1934 metais, anksčiau buvo gimęs brolis Kazimieras, po jos dar buvo Algis ir sesuo Stasė, kažkur Šimonių girios pakraštėlyje, už Mikierių buvusiame, dabar jau nežinomame Barvainių viensėdyje. Ten iš Pavarių kilę tėveliai dirbo žemę. Vėliau gyveno Piliakalnio kaime, prie Rubikių, o po karo persikėlė į motinos tėviškę Pavariuose, kur pasikvietė vaikų neturėjusi tetulė Julė Žekonienė. Supyko giminės, net ir skundė, širdo, kad ne jiems žemė su miškais bei sodyba atiteko. Tėvelį Viktorą Tubį ėmė persekioti, buvo areštavę, paleido, po to jau saugojosi – pajunta pavojų ir pasiėmęs dalgį eina į mišką. Jei sulaikys, teisinsis, kad pievą pjovęs. Po kelių mėnesių išėjo į partizanų būrį.

Damutė su mylimais arkliukais Sibire.

Slapstėsi. Jo slapyvardis nežinia kodėl buvo Randas. Nušovė kartu su dar keturiais bendražygiais Dūdų pirtyje Duobulėje 1946 metų kovo 24 dieną. Tada juos nuvežė į Anykščius, gatvėje priešais skrebų būstinę lavonus išdėliojo penkiakampės forma. Po to užkasė kalvose prie dabartinių Nykščio Namų komplekso. Nors ieškojo kantriai, tačiau nepavyko. Motina net keliolika partizanų kūnų yra išvogusi iš miesto ar jau iškasusi iš žvyrduobių bei bulviaduobių ir palaidojusi šventoje kapinių žemėje.
Našle likusi Uršulė Tubienė kartu su vaikais buvo ištremta į Zimos gyvenvietę Irkutsko srityje. Aplinkui miškai, laukai ir Zimos upė labai ištvindavo pavasariais, o po to imdavo žydėti gėlės, pievos ten spalvingos kaip darželiai. Tačiau paukščių ten nėra, gal kokia varna praskrenda ar žvirblis nušiuręs, ne taip kaip Lietuvoj nuo pat pavasario vyturėliai, po to lakštingalos ir kiti čiulbuonėliai žmones linksmina. Pateko į „kolchozą“, prie darbų, ji dažniausiai prie gyvulių, karves melždavo, o dažniausiai su arkliu rogėmis, vežimu pašarus veždavo. Ten kūgiai sukrauti šiaudų, šieno didžiuliai. Traukdavo geresnį arklį nors trumpam pasigriebt, vis brigadininko kumelio pajodinėti prašydavusi: „Diadia Vania dai mne žerebza“(Dėde Vania, duok man kumeliu pajoti). Sunku būdavo, pavasariop maisto stigdavo, tai būdavo ieškodavo įvairių laukinių žolynų. Ypač mėgdavę laukinius česnakus – čeramša, kuriuos kaip svogūnus, galvutes su laiškais supjaustydavo, užpildavo aliejumi, truputį pačirškindavo. Tai gardėsis!

Devynerius metus Sibire praleido, o dešimtais grįžo į Lietuvą. Nebuvo kur gyventi, tai pas gimines Pačinskus prisiglaudė, kol tuometis Andrioniškio kolūkio pirmininkas Kostinas davė kambariuką pavaduotojo Simonavičiaus namuose, paupyje. Vėliau ištekėjo, jau 1962 metais statėsi savus namelius pagrindinėje miestelio gatvėje. Net paskolą dėl „šitų šakalių“ ėmė, mat pradžioje abu su vyru nieko neturėjo – gyvenimą pradėjo nuo šaukšto. Dirbo įvairius darbus, daugiausia prie gyvulių: karves melžė, kiaules, veršelius šėrė. Kaip pati sakydavo, gal ji ir gimusi tvarte, kad taip ten lemta būti. Nuo pat mažens mokytis nelabai mėgo, tai prašydavo pamokas paruošti brolio, už ką viena ji gyvulius paliuobdavo, vandens prinešdavo. Tad ir darbuose tvarte prabuvusi, sugrįžusi namo taip pat pirmiausia į tvartus skubindavosi gyvulių paliuobti.
Vos sugrįžus motina ėmė bažnyčioje tarnauti, varpais skambinti ir bažnyčią valyti, puošti ir vargonų dumples minti. Daug darbų. Tuo metu klebonu tarnavo Lukšas, jį greitai apkeitė Niurka, o po jo jau atvyko ir Jonas Labakojis. Ilgai, kiek galėjo darbavosi, skambindavo už sielas, kviečiant į pamaldas. Kiekvieną dieną iškilmingai paskambindavo tris kartus – ne tik rytinėms pamaldoms, bet ir vidurdienį – didžiuoju varpu Antanu, ir dar vakare saulei leidžiantis – „ant poterių“. Mirė U. Tubienė būdama 83 metų, tada iš jos Damutė ir perėmė tą misiją. Su jauduliu, abejonėmis, ar pavyks. Persižegnojo, ir ėmė už virvių – buvo nebuvo. Veik visada lipa į varpinės bokštą, būdavo, su jauduliu, tačiau kai persižegnoja, tai tarsi ir nusiramina. Tas varpas Pranukas yra pats „sunkiausias“, nepaklusniausias, o Joną reikia vis prilaikyti, kad su Pranuku sutiktų. Didysis Antanas, jo svoris bene gerokai daugiau nei pusė tonos, tai kai įsisiūbuoja ima baubti – bau, bau. Buvo, kad Damutė Karosaitė skambinti padėdavo, tačiau ji taip stipriai Antaną „palaisdavo“, kad varpininkė Damutė savo dviejų mažesnių varpų balsų nebegirdėdavo…

Skambindama už mirusiojo sielą kartu ir meldžiasi – sukalba po tris „Amžinąjį atilsį“ ir „Sveika Marija“ maldas, tada trumpai patyli ir dar du kartus po tiek pat pakartoja. Suskambinusi dar tris kartus didžiuoju varpu bumbteli – „užmuša“ tuomet, jei laidos kažkur kitur. Jei laidos Andrioniškyje, tai jau nulydint atskambinus trimis didžiojo varpo dūžiais skambinimą užbaigia. Taip darydavo ir jos motina Uršulė. Tad tradiciją išlaikė.
Ir ne visiems vienodai varpai skamba, kaip koks žmogus. Ar tai mirusiojo gyvenimo nuopelnai ar oras lemia? Būna varpas varpą šaukia, o būna per didelę jėgą sutaikyti negali.

Damutė Gaižauskienė ir vargonininkas Jonas Kepalas. Trumpas pokalbis, gal net pasitarimas, Andrioniškio bažnyčios choro balkone.

Kai skambina „ant sumos“, tai beveik visuomet lengvai skamba, o štai už mirusius – vis skirtingai. Kartais net ir varpai žmogaus istoriją atkartoja, įprastai skamba lengvai ir tarsi kartoja: „Ateik čia, ateik čia“. Kartą tokia vieniša moteriškė tvarte nuvirto ir pasimirė, kiaulės išsiveržė iš gardo ir veidą apgraužė. Tai nelaimingąją belydint varpai tarsi kartojo: „Kiaula suėdė, kiaula suėdė…“ Kitam vėl – žmonėm pasigirdo, kad varpai dundena: „Aik tu peklon, Kaziuk, aik tu peklon, Kaziuk…“ Sužavėti šios moters pasišventimo, paprastos, o kartu ir labai ypatingos jos gyvenimo istorijos Diana ir Kornelijus Matuzevičiai apie varpininkę net susuko dokumentinį filmą „Už slenksčio“.
Kuomet kalbėjomės paskutinį kartą, tada dar to nežinojome, jau bažnyčioje nebetarnavo, mat atėjęs naujas klebonas Virginijus Taučkėla visus senuosius tarnus atleido. Turėjo tuomet arklį vardu Miražas. Kuomet buvo jaunas, labai greitas, gal dėl to taip ir pamėgusi. Ir jodinėdavo karčių įsitvėrusi, kuomet paseno, labai protingas tapo – tik skaityt nemoka. Pašaukdavo vardu ir prieina.

Pasakoja ir šypsosi Damutė. Tuo metu dar ir kiaulę, karvę, katiną Rainį, šunelį Džeką turėjo. Savo ūkį apeidavo, namuose pasitvarkydavo, pažįstamus susitikdavo. Ir knygą į rankas paimdavo, ypač nuotykius mėgdavo, Tomo Main Rido „Raitelis be galvos“ tai tris, o gal ir daugiau kartų buvo skaičiusi. Pamąstydavo, prasitarė, kad patyrusi, jog Dievui pernelyg į akis lįsti nereikia. Gali Jam atsibosti, svarbiausia turėti sąžinę, nešiotis Dievą krūtinėje. Turėdama laiko vis maldaknygę paskaitydavo, ypač patinkančias Litanijas, ir pasimelsdavusi, ypatinga malda prieš miegą nusiramindavo.

„Aš negaliu pasakyt, kad nebūčiau laminga. Bet aš laiminga, kiek suprantu save, man sekasi, ir su gyvuliais sekasi. Būna, labai būna, kad jamu verkt viena, širdį taip skauda. Susgraudinis žmogus pili kaip reta. Va raikia draugų, žmonių turėt, kumpanijų mėgstu ir net labai mėgstu. Kai yra aplink žmonių, atrodo, kad aš laimingiausia pasauly. Bet tai kiek ana gali būt. Svajonė…

Norėčiau kažkur tai pakilt, išeit pabūt, kur prie kokios jūros. Nors minutei.. Nors kam, Šventoji gi vietoj. Būdavo su „Miražu“ tik pūkšt upėn, maudydavomės. Dabar gi pasenau…“

Komentarai 7

  1. nackdelar med att dejta för sex says:
    2 metai ago

    Your mode of telling the whole thing in this paragraph
    is truly good, every one be able to simply know it,
    Thanks a lot.

  2. 티비위키 says:
    2 metai ago

    307739 67985You are the best, Its posts like this that keep me coming back and checking this site regularly, thanks for the information! 609634

  3. Ką padarysi.. says:
    2 metai ago

    Kaip daugumoj šeimų…Vienas daiktaras, kitas kunigas, o trečias……Tokia karma.Taip mokomės gyventi…Gyvenimas tęsiasi.

  4. Ž. i. says:
    2 metai ago

    Taučkela daug gėdos pridarė Andrioniškiui. Pradadant šokoladais, baigiant agitacija už Dievo vardą atsisakantį tarti Tubį. O kai dabartinam klebonui paliko tik vieną taburetę… tai iš vis nėra žodžių. Gerai, kad vyskupas susiprato ir Taučkėlą nušalino nuo Šimonių ir Adominės parapijų.

    • pritariu says:
      2 metai ago

      Reikia džiaugtis, kad Bažnyčia apsivalo nuo tokių klebonų. Mane stebina kitkas. Kodėl kleptomanai agituoja ne už Obelevičių, ne už Veršelienę?

  5. Violeta Gaižauskaiė Kulikauskienė says:
    2 metai ago

    Nuostabi Močiutė buvo ir liks mano širdy. Prisimenu kaip vasaras praleisdavau, kunigą Labakojį pažinojau, visus bažnyčios užkaborius išlakstydavau, puošdavom bažnyčią,o kur dar upė, miškas -nuostabūs prisiminimai…Ir varpinėj teko būti ne kartą, matydavau močiutės darbą iš širdies. Skambindavo varpais karštai, su užsidegimu. Galėdavau patarimo Močiutės paklausti,o Ji visada atsakydavo labai išmintingai. Gyvenimo mokyklą Ji praėjo ir turėjo ką žmonėms duoti visada…Ačiū Tau.

  6. Vacys says:
    2 metai ago

    Sudėtingos to laikmečio istorijos gimusių žmonių. Tikejimas į Dievą daugumą gelbėjo, dabar gydytojų pagalbos reik… Keičiasi laikai, išeina stiprioji karta, sunaikintas geriausias genofondas… Mažai jo liko..

Kitas įrašas

Paprasti velykinių kiaušinių marginimo būdai pavyks visiems!

Panašūs straipsniai

Tautodailininkė Veronika Limbienė rodė, kokius ilgus plaukus anuomet turėjusi – ir taip įmantriai juos susišukuodavusi pati.

Lovatiesę nuausdavo per dieną

2023-12-30
2

Veronika Limbienė – viena paskutiniųjų tautodailininkių Anykščiuose, tebemokančių austi. Nors spintoje jau seniai paruošti „smerčiai rūbai“, garsioji audėja nusiteikusi itin...

Berniukams patikdavo, kai kirpdavo vyras. 
Izidoriaus Girčio nuotr.

Kirpėju dirbo pusę amžiaus

2023-11-18
6

Šios nuotraukos jau iš senų laikų.
Jose – legendinis kirpėjas Stasys Sudaras, dešimtmečius gražinęs anykštėnus Anykščių miesto centrinėje kirpykloje. Šių metų...

Anksčiau vežimą, o vėliau – kolūkio sunkvežimį su velioniu apkaišydavo berželiais, o žiemą – eglutėmis. Gaila, bet tokio senumo nuotraukas kai kas jau ketina išmesti. Kaip matyti, ši nuotrauka taip pat jau buvusi perplėšta, atidėta išmesti...

Vėlinėms artėjant – apie išėjimą ir pasikeitusias tradicijas

2023-10-31
0

Artėjančios Vėlinės primena ne tik išėjusiuosius gyventi Amžinybėje, bet ir laiką, kurį teko išgyventi, išgirdus žinią apie netektį.
Nori ar nenori,...

Visuomet guvi ir žavi Bronė Pilkauskienė.         Autoriaus nuotr.

Apie dėdienę Pilkauskienę iš Bajorų

2023-10-03
2

Kuomet ateina didžiosios svėdasiškių šventės – Mykolinių metas, – visuomet norisi prisiminti mūsų krašto grynuolius, senuosius sodiečius: dėdes ir dėdienes....

Anykšta TV:

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

Naujienos

Anykščiai ruošiasi šypsenų paradui
Ar būtinas kelionės draudimas į Europos Sąjungos šalis?
Neveikia Svėdasų knygomatas
Šventosios upėje nėra ką šienauti
Paaiškėjo, kiek šiemet bus floristinių kilimų konkurso dalyvių
Darbuotojų Anykščiuose trūksta tik „Norfai”

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Birželio 30 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 29 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 28 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 27 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 26 dienos Utenos apkrities įvykių apžvalga
Birželio 25 dienos Utenos apskrities įvykių pažvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Nepriklausomi elektros tiekėjai sąskaitose turi skelbti ir pigesnius planus
Nacionalinių architektūros apdovanojimų pagrindinį prizą pelnė „Stasys Museum“
Seimas nustatė, kaip bus atlyginama meškų padaryta žala bitynų, ūkinių gyvūnų savininkams
Šilumos siurbliams ir biokuro katilams – dar 8,5 mln. eurų paramos
Seimas dvejiems metams pratęsė vandens gręžinių įteisinimą
Seimo vadovas gėdingiausiu pavasario sesijos įvykiu įvardija Arūno Dudėno „gelbėjimo operaciją“

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Ką pirmiausiai skaitėte naujame žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ numeryje?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jaros prekyba

Jaros prekyba

Anyksciu baldai

Anyksciu baldai

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

anyksta 300×250

anyksta 300×250

Husquarna atsinaujinkite

Husquarna atsinaujinkite

800x800_AGROBITE_LT

800x800_AGROBITE_LT

AKC BANERIS

AKC BANERIS

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu vandenys_ logotipas

Anyksciu vandenys_ logotipas

baseino bangenis stovykla

baseino bangenis stovykla

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Projektą „Legenda: gyvieji Anykščiai – 2025“

10 000 Eur iš dalies finansuoja

Medijų rėmimo fondas.

anykta.lt logo
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In