Apie metų pradžioje Lietuvoje pradėjusią veikti vienkartinių pakuočių užstato sistemą ir taromatus šiandien žino absoliuti dauguma šalies gyventojų (99,8 proc.), o 89 proc. jais yra bent kartą naudojęsi. Daugiau nei pusmetį veikianti sistema jau spėjo pakeisti ne tik gyventojų pakuočių rūšiavimo, bet ir gėrimų pirkimo įpročius – atskleidė rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas.
Iki pradėjus veikti taromatų sistemai plastikinių pakuočių nerūšiuodavę ir su kitomis šiukšlėmis jas išmesdavę teigė 40 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų. Dabar taip elgiasi tik 7 proc. lietuvių. Skardinę tarą, kol nebuvo taromatų, su kitomis buitinėmis atliekomis išmesdavo beveik pusė (48 proc.), stiklinę – beveik ketvirtadalis (24 proc.) šalies gyventojų. Pradėjus veikti naujai užstato už pakuotes sistemai, taip tebedaro atitinkamai 7 proc. ir 6 proc. lietuvių.
Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad daugiau nei dešimtadalis (11 proc.) gyventojų, pradėjus veikti taromatų tinklui, pakeitė savo gėrimų pirkimo įpročius. Labiausiai lietuvių elgesys keitėsi renkantis kokioje pakuotėje pirkti sidrą (17 proc.) ir alų (16 proc.). Daugiausiai gyventojų šiuos gėrimus šiuo metu perka skardinėje pakuotėje. Alų skardinėse dažniausiai renkasi 42 proc., sidrą – 22 proc. lietuvių.
Tyrimo duomenimis, labiausiai naudotis taromatais lietuvius skatina galimybė susigrąžinti kiekvienai atitinkamai pažymėtai plastikinei, skardinei ar stiklinei pakuotei taikomą 0,1 Eur dydžio užstatą. Beveik pusė (48 proc.) lietuvių būtent šį motyvą įvardijo pagrindiniu. Tuo metu sąmoningai šiukšles rūšiuojantys teigė 27 proc. lietuvių, iš dalies taip savo veiksmus įvertintų – 31 proc. apklaustųjų.
„Galima drąsiai teigti, kad lietuviai su naująja užstato sistema tikrai apsiprato, ją žino ir noriai ja naudojasi. Net 58 proc. apklaustų gyventojų tikino, atsiradus taromatams, priduodantys daugiau pakuočių, 43 proc. tai daro dažniau, o 54 proc. mano, kad taros pridavimas, naujosios sistemos dėka, tapo daug paprastesnis.”, – sako TNS LT projektų vadovas Darius Rinkūnas.
Tiesa, tyrimo metu gyventojai išskyrė ir tam tikrus taromatų trūkumus. Pagrindiniai jų – dažnai perpildyti ir stringantys taromatai, blogas kvapas patalpose, kuriose jie įrengti, bei pasitaikantys atvejai, kai taromatai nenuskaito ir nepriima priduodamų pakuočių. Šias problemas įvardino atitinkamai 14 proc., 11 proc. ir 10 proc. apklaustų gyventojų. Tarp kitų dažnesnių nusiskundimų – didelės eilės prie taromatų (9 proc.), priimama ne visų rūšių tara – tokia, kaip, pavyzdžiui, kartoninės pieno produktų pakuotės, (9 proc.), galimybė susigrąžinti užstatą tik toje parduotuvėje, kurioje pakuotės priduotos, (8 proc.).
Tyrimo duomenimis, vidutiniškai per kartą vienas gyventojas naudodamasis taromatu priduoda 25 pakuočių vienetus.
TNS LT tyrimas atliktas rugpjūčio mėnesį internetu apklausiant 18-60 metų amžiaus Lietuvos gyventojus. Tyrime dalyvavo 600 respondentų.
