Tragiškai pasibaigusi kelionė į medžioklę užtraukė baudžiamąją atsakomybę

Utenos apylinkės teismas 2026 m. kovo 30 d. paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje (byla nagrinėta Anykščių rūmuose – red. past.), kurioje pripažino V. C. kaltu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymo.

Byloje buvo tiriamos dar 2025 m. sausio mėn. tragiškai pasibaigusio vykimo į medžioklę aplinkybės. Kaltinamasis, vairuodamas techniškai netvarkingą, nedraustą krovininį automobilį „GAZ 66“, priklausantį medžiotojų būreliui, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, krovininio automobilio uždarame kėbule, nepritaikytame vežti keleivius, veždamas medžiotojų būrelio narius, atsižvelgdamas į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, kelio vingyje, nuokalnėje, jo važiuojamojoje dalyje atsiradus kliūčiai, nesulėtino greičio iki visiško transporto priemonės sustabdymo, neapvažiavo kliūties saugiai, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko nuvažiavo nuo kelio sankasos ir virto. Eismo įvykio metu buvo sužaloti krovininio automobilio uždarame kėbule buvę keleiviai, kurie patyrė įvairaus masto sveikatos sutrikdymus, o vienas keleivis įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas bylą išnagrinėjo atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir sprendė, kad kaltinamojo kaltė įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu ir duotais parodymais, taip pat kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 7 metų.

Teismas skyrė V. C. 2 (dvejų) metų laisvė atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant V. C. būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Taip pat kaltinamajam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 3 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baigtą, neatsargų nusikaltimą, sukėlusį neatkuriamus nusikalstamus padarinius, t. y. vieno keleivio žūtį ir 7 keleivių įvairaus masto sveikatos sutrikdymus. Pripažino kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Anksčiau neteistas, baustas du kartus administracine tvarka už nežymius medžioklės įstatymo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas ir nesigydė; kritiškai vertino savo elgesį, nevengė prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, stengėsi savanoriškai materialiai pagal galimybes prisidėti prie žuvusiojo laidojimo išlaidų padengimo. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis jo atžvilgiu gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, skatinti kaltinamąjį dėti visas pastangas atlyginti padarytą žalą, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per maksimalų trejų metų terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. V., N. V. ir A. V. civilinių ieškinių Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra tinkamas civilinis atsakovas baudžiamojoje byloje, nes kaltinamojo vairuota transporto priemonė eismo įvykio metu buvo nedrausta privalomuoju draudimu, ir priėmė sprendimą priteisti turtinę ir neturtinę žalą būtent iš šio atsakovo. Priteisdamas turtinę žalą teismas vadovavosi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, priteistiną žalą mažino 25 procentais, atsižvelgdamas į didelį pačių nukentėjusiųjų ir žuvusiojo neatsargumą, kadangi važiavo transporto priemonėje, neskirtoje keleiviams vežti, nors iš gyvenimiškos patirties ir būdami vairuotojai bei žinodami Kelių eismo taisykles turėjo ir galėjo suprasti, kad važiavimas transporto priemonėje, nepritaikytoje vežti keleivius, yra nesaugus ir keliantis pavojų jų pačių sveikatai ir gyvybei. Priteisdamas neturtinę žalą teismas vadovavosi teismų praktika šios kategorijos bylose, Lietuvos Respublikos finansų ministro rekomendacijomis dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo, atsižvelgė į ekonominius pokyčius ir infliaciją, pačių nukentėjusiųjų didelį neatsargumą, į kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą, į ikiteisminio tyrimo metu atlygintą 124, 52 Eur turtinę ir 34254 Eur neturtinę žalą, į nukentėjusių asmenų skaičių, į iš viso priteistiną žalos dydį. Nukentėjusiesiems iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro iš viso priteista 4 002,92 Eur turtinės žalos ir 17 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos naudai iš kaltinamojo priteistas 15 408,45 Eur žalos atlyginimas už nukentėjusiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai iš kaltinamojo priteistas 14 444,15 Eur žalos atlyginimas už nukentėjusiesiems išmokėtas ligos išmokas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui.

Utenos apylinkės teismo pranešimas