Balandžio 24 d. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) kartu su Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru kvietė išsitirti šulinių bei šachtinių gręžinių vandenį. Buvo paimti ir ištirti 23 mėginiai. 7 mėginiuose buvo viršytas leistinos normos nitrato kiekis.
PRIMENAME, KAD ŠULINIO VANDENĮ SAUGU NAUDOTI TIK IŠTYRUS IR ĮSITIKINUS, KAD JIS NĖRA UŽTERŠTAS.
Su vandeniu ir maistu į žmogaus organizmą patekę nitratai virsta nitritais ir sukelia vidinį deguonies badą. Tokia būklė ypač pavojinga kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus ir nėščiosioms. Mokslininkai nustatė, kad nėščiosioms, vartojančioms nitratais užterštą vandenį, dėl pastovaus deguonies stygiaus kraujyje gimsta mažesnio svorio ir silpnesni kūdikiai. Dėl kenksmingo nitratų poveikio lėtėja fizinis bei psichinis vystymasis, silpnėja imuninė sistema, vaikai dažniau serga. Nuolat vartojant nitratais užterštą vandenį, kyla grėsmė ir sveikiems suaugusiems žmonėms.
Nitritais ir nitratais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šios cheminės medžiagos iš vandens nepašalinamos nei virinant, nei filtruojant buitiniais vandens filtrais. Priešingai – virinant, sumažėjus vandens kiekiui, nitratų koncentracija dar padidėja.
Ar vanduo neužterštas, galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus. Nėščiosios ir šeimos, auginančios kūdikius iki 6 mėn. amžiaus ir maistui vartojančios šachtinių šulinių vandenį, turi pranešti apie tai savo šeimos gydytojui, kuris pateiks pranešimą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, organizuosiančiam vandens ištyrimą šioms šeimoms. Visi kiti šulinių vandens vartotojai, norintys nustatyti savo šulinio vandens kokybę, gali kreiptis į bet kurią akredituotą laboratoriją, atliekančią vandens cheminius tyrimus, ir ištirti vandenį savo lėšomis. Tai rekomenduojama daryti kiekvieną pavasarį, kadangi polaidžio metu su tirpstančiu sniegu į gruntinį vandenį gali patekti įvairūs teršalai.
Reikalavimai šuliniui įsirengti
Ketinantiems įsirengti šulinį labai svarbu žinoti pagrindinius reikalavimus. Primename, kad šulinį galima įrengti 7 metrų atstumu nuo namo, 10 metrų – nuo garažo, 15 metrų – nuo lauko tualeto, 25 metrų – nuo tvarto, mėšlidės. 25 metrų spinduliu aplink šulinį dirva turėtų būti netręšiama ir neteršiama.
Būtina apsaugoti viršutinę šulinio dalį nuo galimo teršalų patekimo į vandenį. Apie viršutinio šulinio rentinį turėtų būti 1,5-2 metro gylio ir 0,7-0,8 metro pločio plūkto molio aikštelė. Virš rentinio reikia įrengti stogelį. Vandeniui semti būtina naudoti vieną, prie šulinio pritvirtintą kibirą.
Kartą per metus rekomenduojama išvalyti šulinį nuo jo dugne susikaupusio dumblo, nuvalyti rentinio sieneles, patikrinti sandarumą.
