Ir prieš šias didžiąsias šventes troškūniečiai nesnaudė – raitojosi rankoves ir kūrė Kalėdų pasaką – rezidenciją Troškūnų Bernardinų vienuolyno ansamblyje, išpuošė bažnyčią.
Anykščių kultūros centro Troškūnų skyriaus renginių organizatorė, režisierė ir šių idėjų generatorė Jolanta Pupkienė „Anykštai“ sakė, jog šiais metais originalias dekoracijas darė ir naujasis Troškūnų parapijos klebonas Tomas Paliukėnas.
Medžiagas kalėdinėms dekoracijoms troškūniečiai rinko iš gamtos: paruošiamieji darbai vyko net du mėnesius. Žmonės kaupė beržų svyruoklių šakas, kankorėžius, viksvas, hortenzijas, taip pat vežė butelius, senus kibirus, bidonėlius. Pastarųjų, pasak J. Pupkienės, žmonės atnešė labai daug, mat buvo prašiusi, kad visi, kas tik gali, talpomis sušelptų.
„Dekoracijas kūrė teatro studijos jaunimas, suaugusieji. Idėjininkai, kurie rinkosi kiekvieną dieną, buvo kokie aštuoni, o iš viso prisidėjusiųjų – apie dvidešimt. Šiemet jokios piniginės paramos neprašėme, tačiau žmonės labai daug suaukojo, prisidėjo ir Anykščių kultūros centras – leido įsigyti dažų, girliandų“, – kalbėjo viena pagrindinių Kalėdų rezidencijos Troškūnuose įkūrėjų.
J. Pupkienė džiaugėsi, jog klebono T. Paliukėno iniciatyva buvo papuošta ir bažnyčia.
„Papuošėme Troškūnų Bernardinų vienuolyno erdves: vienuolyno kiemą, visą pirmą aukštą, o vėliau – ir bažnyčios duris bei vidų. Kai puošėme bažnyčios erdvę, kėlėmės 6-tą valandą ryto ir dirbome. Pats klebonas pynė šakas ir dirbo kruvinomis rankomis tiesiogine prasme. Klebonas norėjo, kad prakartėlė būtų ypatinga. Klebono iniciatyva nupynėme milžinišką vainiką ant pagrindinių bažnyčios durų – nuostabią šviečiančią arką. Pravažiuodami žmonės sustoja pažiūrėti, vieni lankytojai sakė, kad verkė filmuodami – tokį įspūdį ji jiems paliko“, – pasakojo režisierė.
Ji pridūrė, jog troškūniečiai labai jaučia prisikėlimo dvasią, ypač dabar, šias šventines dienas: „Visi darome, judame, krutame, klebonas vis naujų idėjų atneša. Taip įsivaizduoju, kad dvasinis gyvenimas toks ir turi būti – kai ateina dvasinis vadovas, visus uždega, geranoriškai pats įsitraukia“.
Šiais metais troškūniečiai nutarė nebepuošti miesto gatvių – J. Pupkienė sako, kad norėjo visą dėmesį skirti vienuolyno erdvėms ir rezidencijai: „Norėjome ne išdidinti erdves, bet padaryti kokybiškai, tvariai. Papuošėme ir kultūros namų erdves. Kalėdų rezidenciją organizavome pirmą kartą, o tokie papuošimai kuriami trečią kartą“.
Norintys pamatyti rezidenciją, J. Pupkienės teigimu, turi susisiekti su klebonu. Pasiteiravus, ar lankytojus pasitinka kokia nors nuoroda, vedanti į Troškūnų Kalėdų rezidenciją, J. Pupkienė teigė, jog ne: „Čia – ne komercija… Kas nori, susižino vieni iš kitų, feisbuko, ir stabteli pasižiūrėti.“
Jolantos Pupkienės nuotr.
Jau įsitikinom, kad-Klebonas Tomas Paliukėnas yra nuostabus, ,idėjų nestokojantis kunigas. O charizmatiški žmonės visada traukia ir suburia charizmatiškus turbo žmones[kvazimodui respext].Tai neeilinis vaizdas, kurį pamačiau rezidencijoj.Bravo.
Nuostabu. Ačiū už puikią idėją. Visi, artimieji, džiaugiamės. Dėkojame klebonui T. Paliukenui, renginių organizatorei ir rezisieriai J. Pupkienei ir visiems, visiems žmonėms prisidėjusiems prie Kalėdų grožio sukūrimo. Juk mes laukiame gimstancio Jėzaus!
Gražu, bet…kiek galima apie vieną ir tą patį rašyti. Kur tik skaitysi, pažiūrėsi vien tik Troškūnų rezidencija. Jau darosi nuobodu. Visi kaimeliai, miesteliai, miestai buvo pasipuošę. Visos bažnyčios, koplytėlės, vienuolynai papuošti, visur įdėta daug darbo, širdies šilumos ir vainikus ant durų daugelis turi, dabar tokia mada tapo jais duris puošti ir jiems jokia reklama nėra reikalinga. Linkiu apsidairyti šiek tiek toliau ir pamatysime, kiek daug autentiškų, įdomių, išskirtinių vietų, šviesių žmonių yra, ne vien tik Troškūnų rezidencijoje, bet ir visoje Anykščių apskrityje. To ir linkiu.
Būtų šaunu jei valstybė atrenovuotų Smėlynėje esančius dvaro pastatus. Seni pastatai, turbūt nuo 15a.
Tiesiog labai gražu, kaip kokios pasakos miške, nuvažiuokit, kas nebuvo.
Jo, būna trenktų gerąja prasme.Manau, kad ant tokių laikosi pasaulis. Visi kiti tik kalba ir linksi galva, kalbančių būna minia, linksinčios masės dar viena minia, deja veikiančių ant turbo šluotų vienetai, liūdna.
Fantastiškai gražu, labai, šaunioliai.
Sukurtas nuostabus grožis.Ačiū, dar nebuvau mačiusi.Gyvuokit.
Taip, Jūs teisus. Taip rašote dėl to, kad nenorite būti Troškūnų priemiesčiu.O kartais pagal viską būnate ir esate, cha, cha cha.
Troškunai ira Kursko sritis .
Nusimeskime kaukes
PONAI !!!Man sie meniski simboliai asocijuojasi su koncepcija: Kad kiekvienoje moterije, gyvena dar labiau trenkta madam. Su kuria supazindinama ne is karto ir toli grazu ne visus. Bet ne duok dieve, turiu net pakartoti sia fraze, neduok dieve, jei moteris nusprestu jus supazindinti su sia giliai viduje trobeleje ant vistos kojeles gyvenancia pakyleta ir retkarciais ant turbo sluotos skraidancia pakyleta madam…. O jus tai ignoruosite ar kaip nors tinkamai neivertinsite jums patiketos butybes. Jusu gyvenimas momentaliai gali virsti pragaru.
kiekvienas kvazis po savo kepure sliape Kipšo ragus….