Anykščių Centro seniūnaitijos seniūnaitis Giedrius Šiukščius
Daugiau nei tūkstantis Anykščių rajono gyventojų pasirašė kreipimąsi dėl skubios medicinos pagalbos išsaugojimo Anykščiuose, taip išreikšdami nerimą dėl savo saugumo ir rajono ateities.
Anykščiuose turi būti užtikrinta visą parą veikianti skubi medicinos pagalba, o ligoninės paslaugų siaurinimas negali būti vykdomas be aiškaus plano, realių alternatyvų ir bendruomenės įtraukimo.
Valdžios atsakymas į šią iniciatyvą parodė daugiau nei bet kuri vieša deklaracija. Jeigu tokio masto kreipimasis netampa priežastimi rimtai diskusijai, tai rodo, kad valdantieji ne iki galo supranta tarnystės žmonėms pareigą.
Po peticijos svarstymo kreipiausi tiesiogiai į rajono merą, siūlydamas sudaryti nešališką darbo grupę. Ne politiniam šou, ne kaltųjų paieškai, o realiai situacijos analizei.
Siūliau, kad joje dalyvautų visų politinių frakcijų atstovai, savivaldybės administracija, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros atstovai, greitoji pagalba, bendruomenių ir seniūnaičių atstovai bei išoriniai sveikatos vadybos ekspertai.
Tokios darbo grupės tikslas būtų įvertinti esamą situaciją, išnagrinėti galimas alternatyvas paslaugų siaurinimui, įvertinti pacientų saugumo rizikas, greitosios pagalbos tinklo pasirengimą, aplinkinių ligoninių galimybes priimti papildomus pacientų srautus ir pateikti konkrečius pasiūlymus.
Kitaip tariant – ne skėsčioti rankomis, o ieškoti sprendimų.
Svarbu pabrėžti: darbo grupė nebūtų sprendimų priėmėja. Ji būtų priemonė objektyviai įvertinti situaciją ir pateikti pagrįstas alternatyvas tiems, kurie sprendimus priima. Tai nėra tuščių vilčių kūrimas. Tai normali atsakingos savivaldos praktika.
Mero atsakymas – neigiamas. Esą tokia darbo grupė netikslinga nei teisine, nei organizacine prasme. Dar daugiau – teigiama, kad sprendimai jau buvo išdiskutuoti, o darbo grupė galėtų suteikti žmonėms tuščių vilčių ir tapti politinių debatų vieta.
Tikrasis požiūris atsiskleidžia tada, kai reikia ne gražių žodžių, o veiksmų.
Kai daugiau nei tūkstantis gyventojų prašo ne stebuklo, o diskusijos ir sprendimų paieškos, valdžios atsakymas – „nėra prasmės“. Kai pasiūloma įtraukti skirtingas politines jėgas, bendruomenes ir specialistus, atsakoma, kad tai tik sukeltų lūkesčius. Kai prašoma įvertinti alternatyvas, atsakoma, kad sprendimai jau priimti.
Meras savo atsakyme remiasi tuo, kad ligoninės vadovas yra vienasmenis įstaigos valdymo organas, todėl konkrečių skyrių veikla, struktūra ir paslaugų organizavimas priklauso vadovo kompetencijai. Taip, ligoninės direktorius vadovauja įstaigai ir priima sprendimus. Tačiau tai negali tapti patogiu būdu nusimesti politinę atsakomybę.
Ligoninė yra savivaldybės įstaiga. Meras įgyvendina savininko teises. Vadovas yra atrenkamas, vertinamas ir politiškai palaikomas. Todėl, kai ligoninėje paslaugos siaurėja, kai uždaromi skyriai, kai gyventojai praranda pasitikėjimą, negalima apsimesti, kad tai tik vieno administratoriaus sprendimas.
Ligoninė yra rajono krypties klausimas.
Anykščių ligoninė problemų turėjo ir anksčiau. Niekas to neneigia. Tačiau tokios situacijos, kai po gražių pažadų apie ligoninei „išskleistus sparnus“ kalbame ne apie augimą, o apie paslaugų traukimąsi, dar nebuvo.
Prieš dvejus metus buvo kalbama apie proveržį. Šiandien turime siaurinamas paslaugas ir paaiškinimus, kodėl nieko daugiau padaryti neįmanoma.
Tai kelia klausimą ne tik dėl ligoninės vadovo darbo, bet ir dėl rajono vadovybės gebėjimo kelti tikslus, kontroliuoti rezultatus ir laiku reaguoti į problemas.
Paslaugų siaurinimas kenkia ne tik žmogaus saugumui. Tai tiesiogiai veikia rajono patrauklumą.
Anykščiai siekia kurorto statuso. Kalbame apie turizmą, investicijas, naujus gyventojus, šeimas, kurios galėtų čia kurtis. Tačiau žmogus, spręsdamas, kur gyventi ar ilsėtis, vertina konkrečius dalykus: ar bus mokykla, ar bus darbas, ar bus gydytojas, ar nelaimės atveju sulauks pagalbos.
Jeigu atsakymų į šiuos klausimus nėra, visi gražūs pasakojimai apie kurortą tampa nieko verti.
Rinkdamas parašus girdėjau daug skirtingų nuomonių. Vieni sakė, kad ligoninę reikia uždaryti visai. Bet dažnai tai ne racionali pozicija, o nusivylimo išraiška. Kai žmogus nebetiki, kad galima pakeisti situaciją, jam lieka tik pyktis.
Kiti atsisakė pasirašyti, nes nenorėjo konfliktuoti su rajono vadovais. Ir tai taip pat signalas. Normalioje savivaldoje žmogus neturėtų bijoti išsakyti savo nuomonės.
Visgi dauguma pasisako, kad Anykščiuose turi likti skubi pagalba, o sprendimai negali būti priimami už uždarų durų.
Gyventojai kalbėjo apie turistus, kurie dvejoja atvykti slidinėti, nes nežino, ar nelaimės atveju pagalba bus suteikta vietoje. Kalbėjo apie žmones, kurie svarsto keltis į Anykščius, bet nesiryžta dėl medicinos paslaugų prieinamumo ir kokybės. Kalbėjo apie neigiamas patirtis, kurios ne kuria pasitikėjimą, o jį griauna.
Uždaryti galima viską. Tam daug išminties nereikia. Daug sunkiau yra sutvarkyti tai, kas neveikia. Suburti žmones. Išanalizuoti priežastis. Įvardyti klaidas. Susitarti dėl plano. Skirti resursus. Reikalauti rezultato.
Tam reikalinga lyderystė ir vadybos kompetencijos. Deja, šiandien girdime, kad sprendimai jau priimti, darbo grupė nereikalinga, o bendruomenės įtraukimas galbūt tik sukeltų tuščių vilčių.
Man atrodo priešingai.
Tuščios viltys atsiranda tada, kai žmonėms kalbama apie proveržį, o po dvejų metų savaitgalį nėra kam suteikti pagalbą. Tuščios viltys atsiranda tada, kai sakoma, kad viskas kontroliuojama, bet gyventojai pagalbos siunčiami ieškoti kitur. Tuščios viltys atsiranda tada, kai valdžia bijo atviros diskusijos.
Darbo grupė rajonui nieko nekainuotų. Tačiau ji parodytų, ar valdžia dar sugeba girdėti žmones ir ieškoti sprendimų ne tik savo kabinete.
Šiandien rajono vadovas pasirinko toliau aiškinti, kodėl nieko neįmanoma padaryti. Kaltinti sistemą, finansavimą, ankstesnes valdžias, įstatymus ir t. t. Ramiai stebėti, kaip Anykščių ligoninė traukiasi, o kartu su ja traukiasi ir rajono ateitis.
Deja, šiandien Anykščių rajonui trūksta ne pasiteisinimų, o lyderystės. Tokios, kuri gebėtų ne tik skirstyti biudžeto pinigus trumpalaikiams projektams, bet vestų rajoną į priekį.
Tikiu, kad ateis diena, kai rajonas turės tikrą lyderystę – girdinčią žmones, telkiančią bendruomenę ir prisiimančią atsakomybę už rajono ateitį.
Svarbiausia, kad iki tol dar būtų ką atkurti.
Mažu turėsim darbo grupių merą?????:)
Nuo rašymų ir plakimo liežuviu medikų nedaugėja. Nei gydytoj, nei slaugytojų.
tai ką partijų pirminikai dėl to daro? Juk važynėja į susitikimus su užsienio miestų vadovais dėl bendradarbiavimo ir mainų, galėjo pasiskolini ar sutarti nupirkti bent kadencijois valdymo laikotarpiui iš užsieno. Ar vadovams dėl to nestovi?
Iš kur gauti dirbančių medikų? Pasibaigė.
Šaunuolis
Kiekviena politinė partija ir jos paskirti lyderiai tiek valstybės mastu, tiek savivaldybių lygyje lyderyste piešia savaip ir savo vėliavas smaigsto ten, kur jų politiniams rėmėjas gražiausia, pritraukdami dėmesį rinkėjų ir politinių rėmėjų.
Esmė, atsakomybės politinės ir vykdančiosios valdžios valstybės tarnautojų. Kur ji? Kuris iš valdžios politikų per valdymo kadenciją pasisakė prieš rinkėjus, kad suklydo, priimtamas tokį sprendimą?
Blogas ledai ligoninės vadovas, neturi reikalingų kompetencijų
Tik nevažiuokite moterys gimdyti į Kauno klinikas.Nebent daug vokelių pasiruoštimėte.Arogantiškas kolektyvas, patyčios,nepasakymas daug svarbių dalykų pagimdžius, akušerių aiškinimas ko gimdyvė šauka,nes pažadins kitus ir sukels stresą… moterys pasakoja dar ne tokių dalykų…..daug prisimins koks elgesys dalies klinikų akušerių elgesį.
Meras mentas Krabas.
Palaikom, Giedriau, iniciatyvą darbo grupei dėl efektyvios Anykščių ligoninės veiklos. Ir prieš tai buvę, ir dabartiniai merai su pulkais vicemerų bei patarėjų vietinę ligoninę paliko… uždarinėjimui. Deja, kituose miestuose nieks nelaukia pasiligojusių svetimų provincijos pacientų.Ar normalu, kad vietinėje ligoninėje pasitaiko grubaus elgesio iš medikų pusės, kad slaugos skyriuje nejudančio paciento nėra kam pamaitinti, kad reikia atsinešti net savo šaukštą ir t.t. ?? Nieko nedarymas vardan anykštėnų sveikatos ir gyvybių išsaugojimo yra nepateisinamas dalykas. Vardan ko tada gyvenam po šia Saule? O tie tūkstantis šviesių anykštėnų, pasirašiusių už savo miesto ligoninę yra puikus įrodymas, kad Anykščiuose yra puikus žmogiškasis palaikymo resursas svarbiems darbams ir būtiniems pokyčiams. Anykštėnai NORI ir GALI prisidėti prie savo gimtojo miesto problemų sprendimų- liepos 9d. popietė kažkaip nenoriai pristatant viešą projektą tą puikiai parodė. Siekis bendrystei , siekis vienybei dėl jaukių Anykščių yra svarbiau už visokius skirtingumus, politines pažiūras, asmenines ambicijas ar egoistines nuostatas.Sėkmės Jums, Giedriau!
uždarė Debeikiuose ikimokyklinio ugdymo skyrių dėl lėšų taupymo ir dabar turi iško plastikinius , nenaudojamus indus reklamuoti, o uždarę ligoninės skyrių veiklas turi iš ko direktorių išlaikyti, kuris čia ant sparnų… ir visiems, tame tarpe ir liberalų partijos Tarybos nariams buvo ir yra gerai. Faktai rodo.
Mano nuomone dėl sveikatos paslaugų prieinamumo mažinimo rajone tiesioginė atsakomybė tenka viasia politiniai mero komandai, o proporcingai ir rajono Tarybai. Taigi, šaukštais barškinti po pietų jau nebeišeitis. Socialdemokratų vyriuasybės ministrė giria rajono vadovą ir ligoninės direktorių už ryžtingus politinius žingsnius, atsisakant paslaugų teikimo ir vykdant sutraukimo politiką į vieną tą užtrauktuką…kai dejuojantiems pagalbos suteikimas yra pačių dejuojančių reikalas.
Pirma, mums nereikia skubiai kurti skubios pagalbos skyriaus. Jei žmogų per maždaug 30 minučių galima nuvežti į Ukmergę ir ten greičiau suteikiama kvalifikuota pagalba, tai yra geresnis sprendimas. Antra, Giedriau, neprisiimk nuopelnų už darbus, kurių nepadarei. Jei treniruoklius įrengė ne tu, nereikėtų sudaryti tokio įspūdžio. Tai tik menkina tavo paties autoritetą.
Trečia, pirmiausia reikia susitvarkyti pačią ligoninę ir aiškiai apsibrėžti jos prioritetus. Rajono vadovai turi nuspręsti, kokia ligoninės kryptis. Ir dar vienas dalykas – meras turėtų nustoti į vadovų pareigas skirti „savus“ žmones. Matome, kuo tai baigiasi tiek baseine, tiek ligoninėje.
Tikslumo dėlei – nuo Anykščių centro iki Ukmergės ligoninės kelionė trunka apie 38 minutes (vasara). Pridėkime greitosios pagalbos laukimo laiką – realiai susidaro mažiausiai valanda, jeigu brigada tuo metu apskritai yra Anykščiuose. Be to, pati kelionė turi papildomų rizikų: eismo įvykiai, gedimai, sudėtingos oro sąlygos.
Jūs teisus – naujo skubiosios pagalbos skyriaus kurti nereikia, nes jis jau yra. Problema ta, kad pagalba nebūtų teikiama savaitgaliais, švenčių dienomis ir po darbo valandų, o vaikams ji jau dabar neteikiama. Kai kalbame apie planines paslaugas ir kieme stovi automobilis, nuvykti į Ukmergę, Vilnių ar Kauną nėra sudėtinga. Tačiau ūmios būklės atveju situacija visiškai kita. Tuomet siūlau pagalvoti ne tik apie kelionės laiką, bet ir apie galimas pasekmes.
Kalbant apie treniruoklius, į svetimus nuopelnus tikrai nepretenduoju. Priešingai – džiaugiuosi, kad jie atsirado, nesvarbu, kas paskatino tai padaryti. Treniruokliai puikūs, tik parinkta vieta nėra pati tinkamiausia. Savo pastabomis apie tai jau dalijausi viešai.
O ar savivaldybei pavaldžiose įstaigose dirba „savi“, ar „svetimi“, negalėčiau vertinti. Esmė, ar užtikrinama viešųjų paslaugų kokybė ir ar kas nors prisiima atsakomybę, kai ji neužtikrinama.
Pagarbiai,
Ir dar viena pastaba. Nė vienas žmogus negali žinoti visko, nors kartais susidaro įspūdis, kad taip bando parodyti tavo komandos viešųjų ryšių patarėjai. Žmonių klaidinimas ir faktų interpretavimas pagal savo naratyvą nepadeda nei diskusijai, nei gyventojams. Mano pozicija labai aiški – jei ūmios būklės pacientui vis tiek reikalinga aukštesnio lygio pagalba, geriau jį kuo greičiau vežti į Ukmergės ligoninę greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Brigadoje dirba paramedikai, kurie visos kelionės metu gali palaikyti paciento gyvybines funkcijas ir suteikti būtinąją pagalbą iki atvykimo į ligoninę. Manau, kad kur kas racionaliau lėšas skirti toms paslaugoms, kurių Anykščiams iš tikrųjų trūksta – plėsti reabilitacijos paslaugas, stiprinti slaugą ar steigti senelių namus, o ne dubliuoti paslaugas, kurias efektyviau galima užtikrinti regioniniu lygmeniu
Elementarus pavyzdys, Giedriau. Paklausk savo mentorės Gražinos, ka jai teko patirti Anykščių skybios pagalbos skyriuje, kai jos vyrui staiga pablogėjo sveikata dėl širdies problemų. Tokios situacijos geriausiai parodo, kaip sistema veikia realybėje, o ne teorijoje
Į visažinio statusą tikrai nepretenduoju. Būtent todėl ir siūlau sudaryti nepriklausomą darbo grupę, kuri, remdamasi duomenimis ir specialistų vertinimu, atsakytų, kokių paslaugų reikia ir kaip jas geriausia organizuoti.
Kalbėdamas apie žmonių klaidinimą, prašau konkrečiai įvardyti, kuris mano teiginys yra netikslus ar klaidinantis. Tuomet galėsime diskutuoti faktais, o ne bendrais vertinimais.
Sutinku, kad dalį ūmios būklės pacientų būtina iš karto vežti į aukštesnio lygio ligoninę, o greitosios pagalbos medikai kelionės metu gali teikti būtinąją pagalbą. Visgi, tai nėra pagrindas paslaugų siaurinimui.
Prastų patirčių Anykščių ligoninėje tikrai yra. Turiu jų ir pats. Tačiau prasta paslaugų kokybė yra argumentas paslaugas gerinti ir aiškiai nustatyti atsakomybę, o ne automatiškai jų atsisakyti.
Reabilitaciją, slaugą ir kitas paslaugas neabejotinai reikia stiprinti. Tačiau jų nereikėtų supriešinti su skubiosios pagalbos prieinamumu.
Pagarbiai,
Skirta 77. Esi DEMAGOGAS.
VRK kukuuuuuuu?:)
Šiukčiau,nori būti meru,tiesa.Bet dėja.Silpnas būtų iš tavęs meras.Čia reikia žmogaus,kad dirbtų,o ne taukštų.Reikia tokio kaip Druskininkų,arba Kauno,manau reikalai pajudėtų.Dėja mes tokio neturime….
O jūs viską žinote?Juokingas esate.
Tai pats netauškiat niekų.Žeminimas kitų,blogo auklėjimo pasekmė.Jei toks super esate,tai pirmyn,gal į merus.
Labiau tauškiančio mero, kaip Druskininkų niekur nėra. Kauno meras, tikrai mažakalbis. Bet niekas dar neįrodė, kad tauškimas ir realūs pasiekimai kaip nors susiję.
Neteisinga informacija
Druskininkų meras pagal kalbumo indeksą 2025 metais tik 12 vietoje. Ankstesniuose ataskaitose (nuo 2018 metų) nėra nei karto užėmęs 1 vietos.
Kauno miesto meras irgi nėra buvęs 60 vietoje.
Giedrius busimas musu meras.Geresniu kol kas nera.