Tyrinėjimai išaugo į knygas ir paminklų parką

Anykščiuose vasaromis gyvenančios humanitarinių mokslų daktarės, kryždirbystės tyrinėtojos Jolantos Zabulytės iniciatyva Niūronių Arklio muziejuje pagal archyvines nuotraukas pastatytos trijų senųjų XIX a. II pusės paminklų rekonstrukcijos: du stogastulpiai (1865 m. ir 1886 m.) ir koplytstulpis. Atrinkti pavyzdžiai būdingi Anykščių kraštui.
O šiandien, šeštadienį, 15 val. 30 min. Niūronyse bus pašventintas dar vienas paminklas – anykštėno Petro Blažio 1921 metais pastatyto kryžiaus rekonstrukcija.

 Kapines padėjo rasti žurnalistė

Liepos 6- ąją, Valstybės dieną, menotyrininkė, kryždirbystės specialistė dr. Jolanta Zabulytė drauge su savo ugdytiniais – Vilniaus Dailės Akademijos (VDA) Kauno fakulteto studentais, ką tik įgijusiais bakalauro laipsnį, kuriems ji dėstė etninę kultūrą, bei keliais menininkais aplankė Lašinių kapinaites.
Ši ekspedicija – dar vienas menotyrininkės žingsnis į tolesnius Anykščių krašto kapinių bei paminklų tyrinėjimus.
,,Šių kapinaičių anksčiau vykusių ekspedicijų metu neradome, o  rasti jas be palydovo tikrai sunku, tad labai dėkingi Monikai Domarkaitei, kuri yra LRT žurnalistė ir jau daugelį metų turi sodybą Lašiniuose, pievomis ir miško takais nuvedusiai link jų“, – ,,Anykštai‘ pasakojo dr. J. Zabulytė, neseniai išleidusi knygą ,,Anykščių krašto kryždirbystė: mediniai paminklai“, kurioje aprašyti ir nufotografuoti  Anykščių rajono senųjų kapinių paminklai: stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės, kryžiai.
,,Lašinių kapinaitės apleistos, išlikę tik dideli įspūdingi medžiai ir 3 paminklai, kurių 2 iš XIX a. pabaigos, apnykę, t. y. praradę metalinius kryžius, tad radom tik akmeninius tašytus postamentus. Vieno jų viršuje buvo lietinis ketaus kryžius (apie tai galima spręsti iš stulpo viršuje išlikusios duobutės, skirtos kryžiui, formos), kitas turėjo kaltinį, kuklų, bet gana įdomios formos kryžių, kurį studentai rado ant žemės, žolėse. Kryžių paėmėme, bendru sutarimu Monika jį nuvežė į Anykščių Antano Baranausko bei Antano Vienuolio – Žukausko memorialinį muziejų, nes taip numesto palikti negalėjome – būtų sunykęs, nes ir metalas nėra amžinas. Šio paminklo akmeniniame postamente buvo iškaltas įrašas su 1887 m. data, kurį bendromis jėgomis bandėme ,,išskaityti” vedžiodami pirštais įrašo griovelius. Kito paminklo, kurio lietas kryžius prarastas, postamente įrašo nėra, tik iškalta reljefinė ostija. Trečiasis radinys – nedidelis vėlesnio laikotarpio betoninis paminklėlis su kryželiu ir be užrašo“, – įspūdžiais pasidalijo dr. J. Zabulytė.  
Lašinių  kapinėse drauge lankėsi ir tapytojas Vytenis Mikulevičius, grafikos dizainerės Evita Juškaitė, Greta Lileikytė ir Inga Staugaitė.
Menotyrininkė sakė, kad senųjų ir naujų medinių paminklų bei geležinių kryžių albumus iki tol jau buvo išleidę Rokiškio, Molėtų, Utenos, Marijampolės muziejininkai, tačiau Anykščių paminklai buvo nefiksuoti ir netirti. Ši priežastis dr. J. Zabulytę ir paskatino 2011 m. ir 2012 m. organizuoti pirmąsias ekspedicijas Troškūnų, Andrioniškio ir Svėdasų seniūnijose.  Į tyrinėjimus įsitraukė Anykščių muziejininkai Raimondas Guobis  ir Tautvydas Kontrimavičius, mokytojos Meilė Giraitienė, Joana Gutmanienė, Dangira Nefienė, Anykščių, Troškūnų ir Svėdasų gimnazijų mokiniai, Vytauto Didžiojo universiteto etnologijos kurso studentės.
 2013 – 2014 m. ekspedicijų organizavimą perėmė T. Kontrimavičius, tačiau ir tada dr. J. Zabulytė  kvietė jose dalyvauti Anykščių bei Viešintų mokyklų mokinius.  Prie šio darbo prisidėjo ir bibliotekininkės Audronė Berezauskienė bei Jolanta Mameniškienė.
Menotyrininkė su džiaugsmu prisimena, kad  buvusi  moksleivė Augustė Aurylaitė iš Andrioniškio dalyvavo visose keturiose ekspedicijose, nes jai labai patikusios pirmosios klajonės po kapines, o kita ekspedicijų dalyvė, buvusi Svėdasų J. Tumo – Vaižganto gimnazijos moksleivė Diana Putrimaitė savarankiškai surado Savičiūnų dvare buvusį metalinį kryžių, kurio tyrinėtojams nepavyko surasti ekspedicijos metu.

Niūronyse rekonstruoti paminklai taps pavyzdžiu

Pirmosios Anykščių krašto kryždirbystei skirtos knygos pristatymuose, kurie jau vyko Anykščiuose, Vilniuje,  Kaune ir  Svėdasuose, autorė pabrėžė, kad viena iš esminių priežasčių, paskatinusių išleisti knygą, buvo siekis ne tik sudominti žmones savo krašto paveldu, bet ir pažinti bei tęsti buvusių vietinių senųjų paminklų statymo tradiciją.
Pernai Niūronių Arklio muziejuje kartu su anykštėnais meistrais – Valdu Pelegrimu, Vladu Gaidžiu, Mykolu Tursa, Dainiumi Veršeliu ir padėjėjais – mokiniais Vytautu Taurele ir Arnoldu Keibu bei mokytoju Artūru Pupkiu –  pagal archyvines nuotraukas buvo pastatytos trijų senųjų XIX a. II pusės paminklų rekonstrukcijos: du stogastulpiai (1865 m. ir 1886 m.) ir koplytstulpis. Atrinkti pavyzdžiai būdingi Anykščių kraštui. Niūronių etnografiniame kaime pastatyti tokios formos stogastulpiai, kokie XX a. I pusėje daugiausia mūsų krašte užfiksuoti. O koplytstulpių Anykščių krašte būta mažai, todėl pasirinktas labiausiai Aukštaitijoje paplitęs tipas.
,,Gal šie paminklai taps ne tik muziejaus papildiniais, bet ir sektinais pavyzdžiais, norintiems pastatyti naują ar atstatyti buvusį paminklą? Knygoje senųjų paminklų nuotraukų yra ir daugiau, tačiau ne visi knygą turi ar pavarto, o ,,gyvas” paminklas veikia kitaip – gali ir iš arti pažvelgti, ir detales įžiūrėti, ir dydžius, proporcijas pamatyti“, – tikisi dr. J. Zabulytė.
Šiais metais muziejuje, kadaise buvusio paprastos formos kryžiaus vietoje,  ruošiamasi pastatyti žymiausio Anykščių krašto kryždirbio, rašytojo Rimanto Vanago senelio Petro Blažio kryžiaus rekonstrukciją – tai Kuniškių kaime (Anykščių seniūnija) sodyboje stovėjęs 1921 metais P. Blažio sukurtas kryžius, kuriame matomi visi šiam meistrui būdingi kūrybiniai bruožai.
,, Prie kryžiaus pluša vėlgi tik anykštėnai, o pagrindiniai darbai priklauso jaunimui – Vytautas Taurelė ir Arnoldas Keibas gamina ne tik dekoro elementus, bet ir viso kryžiaus karkasą dekoruoja, o Dainius Veršelis skobia dvi skulptūras. Šį rudenį kryžių planuojama pastatyti, tačiau vis dar labai laukiame finansavimo… “, – apie planus kalba kryždirbystės tyrinėtoja.

Antroji knyga bus apie darbus iš metalo

Dr. J. Zabulytė  ruošiasi išleisti ir antrą knygą, kuri bus skirta Anykščių krašto metalinei kryždirbystei – joje planuojama aptarti metalurgijos ir metalo gaminių istoriją Anykščių krašte, pateikti duomenis apie Anykščiuose dirbusius ir šiandien kuriančius kalvius. Knygoje bus rašoma apie bažnyčių, varpinių, kapinių vartų kryžius, medinių paminklų geležinės viršūnės, aptariami lieti iš ketaus ir pagaminti iš vamzdžių kryžiai, pateikti išlikę ant paminklų įrašai, analizuojamas  paminklų dekoras. ,,Jei kas turi žinių apie kaimuose dirbusius ir šiandien tebedirbančius kalvius (ne tik kryždirbius, bet ir ūkio padargų gamintojus, taisytojus), autorė būtų labai dėkinga už suteiktą informaciją“, – viltingai prašo Anykščių krašto kryždirbystę tyrinėjanti mokslininkė J. Zabulytė.