Ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kodėl savaitgalį ant ledo lipti bus itin pavojinga

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) įspėja šalies gyventojus, ypač poledinės žūklės žvejus, vaikus bei jų tėvus, kad ledas ant vandens kasdien darosi vis plonesnis bei pavojingesnis. O sinoptikai prognozuoja, jog artimiausiomis dienomis oras sušils iki 7-10 laipsnių. Tad ledas dar labiau tirps, pakis jo struktūra.

PAGD duomenimis, šiemet ugniagesiai gelbėtojai ant ledo jau atliko 8 gelbėjimo darbus, praėjusiais metais ant ledo gelbėti jie buvo iškviesti 50 kartų. Pernai 13 žmonių ant ledo buvo išgelbėta, tačiau 11 jų žuvo.

„Atodrėkiu ledas yra pats pavojingiausias. Nors vietomis jis dar pakankamai storas, tačiau jau tikrai ne toks tvirtas.  Artimiausios dienos atneš orų pokyčius, sulauksime šilumos, todėl prašome gyventojų nerizikuoti gyvybe ir nelipti ant netvirto bei pavojingo ledo“, – kalbėjo Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas Giedrius Ruočkus.

Jis atkreipė dėmesį, kad ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis siekia daugiau nei 7 cm. „Toks ledas jau gali išlaikyti žmogų, tačiau žmonių grupei toks storis – itin rizikingas. Kad ledas išlaikytų žmonių grupę, jis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm. Dabar jau tikrai nebegalima įrengti žiemos sporto žaidimui skirtos aikštelės, nes tam reikalingas ledo storis yra 25 cm“, – pasakojo G. Ruočkus.

Jis priminė, kad tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliai, yra šaltinių, povandeninių srovių, auga krūmai bei nendrynai.

Pasak G. Ruočkaus, prieš lipant ant ledo svarbu apžiūrėti, ar arti nėra praminto takelio bei paliktų pėdų. „Jeigu yra, reiktų eiti jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti būtina čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Išgirdus ledo traškesį, jokiu būdu negalima bėgti, saugiausia pasirinkti čiuožimą. Taip pat reikėtų vengti eiti vienam, nes draugija tokiais atvejais išties suteikia daugiau saugumo“, – sakė jis.

G. Ruočkaus teigimu, jeigu ledu eina grupė žmonių, tuomet  vienam nuo kito reikia laikytis distancijos. „Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu būtina aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie pat kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų“, – kalbėjo komandos viršininkas.

Jis rekomendavo einant ant ledo dėvėti žvejo kostiumą, nes jis neleidžia sušlapti drabužiams, esantiems arčiau kūno. „Jei specialių drabužių žmonės neturi, reikėtų rinktis neperšlampančius rūbus“, – patarė Vilniaus PGV 6-osios komandos viršininkas.

Jis pabrėžė, kad žmonės turėtų ant ledo pasiimti ir smaigus. „Tai ledo ylos, kurios padeda įlūžus ir jas įsmeigus į ledą ilgiau išsilaikyti nepanirus. Jų nereikėtų neštis kišenėje ar ant kaklo, kaip karolių, bet sujungus virvele prisitvirtinti kaip vaikiškas pirštines, kad smaigai visada būtų po ranka. Svarbu suvokti, kad įvykus nelaimei kiekviena sekundė brangi, o kūnas atšąla ir vandenyje ima stingti per 7 minutes“, – sakė G. Ruočkus. Jei nelaimė visgi įvyko, Vilniaus PGV 6-oios  komandos viršininkas patarė, ką reikėtų daryti įlūžus.

5 patarimai, kaip elgtis įlūžus į ledinį vandenį

    Jei įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Koncentruokitės į ritmingą, kuo ramesnį kvėpavimą ir raskite savyje jėgų suplanuoti gelbėjimosi žingsnius. Kūnas, o ypač rankos lediniame vandenyje šąla itin greit, todėl veikite operatyviai.
    Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Tai sumažins ledo skilimo riziką.
    Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Jei užgulsite, ledas toliau trupės ir kūno neišlaikys. Ledas išlaiko žmogų tik už 3 – 4 m nuo eketės krašto, todėl ir gelbėjant skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus.
    Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis.
    Bėgti galima tik išlipus ant kranto. Tuomet reikėtų kuo greičiau pasiekti šiltą vietą ir sušilti – gerti šiltą arbatą , rengtis sausais rūbais ir gauti pirmąją pagalbą.