Laukus nuklojusi stora sniego danga ir stingdantis šaltis – tokie iš Lietuvos nesitraukiantys žiemiški orai kelia rizikų pasėliams, tačiau tokios oro sąlygos jiems žiemoti yra palankios ir išvadas apie galimą žalą daryti dar anksti, sako žemdirbių atstovai.
„Šiuo metu visa Lietuvos teritorija padengta sniegu, ne išimtis ir grūdų augintojų laukai. Gruodis buvo tipinis pastarųjų žiemų atspindys – šlapia ir šilta kaip žiemos mėnesiui, tačiau sausio pradžioje viskas apsivertė aukštyn kojomis“, – komentare BNS teigė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.
Ūkininkų atstovai sako, kad didžiąją Lietuvos dalį užklojęs purus sniego sluoksnis pasėliams yra kaip apsauginė ir izoliacinė priemonė nuo stipraus šalčio.
„Šį rudenį susiklostė palanki situacija, kad pirmiau nestipriai pašalo, temperatūra nukrito žemiau nulio, po to žiemkenčius užsnigo. Sniego sluoksnis apsaugo žieminius pasėlius nuo iššalimo, po sniegu jie gali ir iki 20 ar 30 laipsnių šaltį atlaikyti“, – BNS teigė Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.
Anot jo, situacija neramina ten, kur pūgos nuo žiemkenčių nupustė sniego sluoksnį ir liko plikas laukas – pasėlius šalčiai gali sušaldyti.
„Jei (oras – BNS) atšiltų ir vėl pašaltų, būtų rimtas atlydys, tada žiemkenčiams labai pavojinga. O kur žiemkenčiai normaliai įsišakniję ir yra po sniegu, jie turėtų atlaikyti“, – sakė J. Vilionis.
„Gal šiek tiek neramina prieš kelias dienas praėjusi lijundra, kuri padengė sniego paviršių kietu ledo sluoksniu. Tikėkimės, kad tai nepadarys didelės žalos“, – teigė A. Vanagas.
Sinoptikams šiomis dienomis kuriose šalies vietose žadant net iki 30 laipsnių šalčio, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas sako, kad šaltis yra labai pavojingas žieminių rapsų pasėliams, žieminiams miežiams, jautresnėms kviečių veislėms.
„Jeigu nebūtų storo sniego sluoksnio, kuris šiuo metu siekia vidutiniškai 20 centimetrų ir daugiau, tai keltų tam tikrą stresą (…). Dabar prognozuojamą šaltį sutinkame ramiau ir tikimės, kad jis tiesioginės žalos nepadarys“, – aiškino A. Vanagas.
„Nesant sniego sluoksniui, žema oro temperatūra tiesiogiai pažeidžia žieminius pasėlius: jie nusilpsta, žūsta ir nebesulaukia pavasario. Kita vertus, kai turime itin storą sniego sluoksnį, apie metrą ir daugiau, po juo esantys augalai iššunta ir taip pat žūsta“, – pranešime teigė „Akola group“ bendrovės „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė Gabrielė Pšibišauskienė.
Ūkininkų atstovai: kol kas pavojaus nėra, bet prognozuoti dar anksti
Pasak Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko, pernai, palyginti su šiųmetine, galima sakyti, žiemos net nebuvo, o prognozuoti, kaip pasėliai ją išgyvens šiemet, dar anksti.
„Kol kas pavojaus nėra, bet būna metų, kai pasėliai iššąla pavasarį, nes atšilus, nutirpus sniegui, vėl užšąla neužsnigti žiemkenčiai ir tampa pažeidžiami. Jei staigiai atšyla ir pradeda šusti po sniego sluoksniu, irgi nėra gerai, bet kol kas taip nėra“, – BNS sakė J. Vilionis.
A. Vanago teigimu, ne žiema didžiausių nuostolių pastaraisiais metais padaro, o temperatūros svyravimai pavasarį, kurie paveikia per anksti pabudusius pasėlius.
„Rudeninė pasėlių sėja įvyko per drėgnomis sąlygomis ir pasėliai žiemą pasitiko nevisiškai gerai pasiruošę“, – teigė Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.
„Dar tik viduržiemis, barsukas išlindęs iš olos apsisuko ir vėl grįžo snausti toliau. Sunku prognozuoti ateitį, bet matant, kiek laukuose sniego, tikimės, kad jis ištirps tolygiai neužmerkdamas laukų“, – pridūrė jis.
G. Pšibišauskienės teigimu, ūkininkams dabar nevertėtų nerimauti dėl pasėlių, šiuo metu situacija jiems žiemoti yra palanki.
Didžiausia grėsmė pasėliams – pelėsis
G. Pšibišauskienė sako, kad pasėlių žiemojimui svarbus žemės įšalo ir sniego storis bei jo tankis – purus ar šlapias sniegas, jo tirpimo periodai.
Anot jos, storas šlapio sniego sluoksnis yra sunkus ir turi mažiau oro, todėl po juo atsiranda palankios sąlygos plisti pavasariniam pelėsiui, kuris vietomis gali pažeisti javų pasėlius.
„Ant dar neįšalusios žemės paviršių padengė jau visai neblogas sniego sluoksnis. Tikėkimės, kad tas įšalo nebuvimas neturės neigiamų pasekmių ir pasėliai peržiemos sveiki ir negrės pelėsio pavojus“, – BNS teigė A. Vanagas.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto atstovas Aurimas Sabeckis teigia, jog didžiausia rizika pelėsio patogenų plitimui yra tuomet, kai temperatūra svyruoja apie nulį ir sniego danga laikosi mėnesį ir ilgiau.
„Net esant nepastoviai sniego dangai drėgnos ir nepastovios žiemos metu, jautresnės veislės taip pat gali būti paveiktos pavasarinio pelėsio patogenų, augalai serga pašaknio puviniais, prastai žiemoja ar išvis neperžiemoja“, – pranešime teigė A. Sabeckis.
„Kita vertus, sulaukus pavasario, stiprus augalas, net dėl pavasarinio pelėsio praradęs lapelius, gali gana puikiai atželti ir išsikrūmyti vegetacijai atsinaujinus“, – pridūrė jis.
Pasak „Linas Agro“ atstovės, po stora sniego danga taip pat palankios sąlygos gyventi peliniams graužikams: „Jei žemėje nėra įšalo, jie išsirausia urvelius ir puotauja žieminiais rapsais.“
