25-erių studentė iš Ukrainos Anastasia Sabova sakė, jog baltai – labai šilti žmonės, visai kitaip nei manoma stereotipiškai, kad jie šiaurietiškai santūrūs.
Nuo liepos pradžios 25-erių ukrainietė žurnalistė Anastasia Sabova pagal ,,Erasmus+“ programą du mėnesius dirbs Anykščių savivaldybėje. Varšuvos universiteto studentė Lietuvoje vieši jau trečiąjį kartą. Penkiomis kalbomis kalbanti mergina sakė, kad atvykti į Lietuvą rašyti kursinio darbo ją paskatino šilti lietuvių ir ukrainiečių santykiai.
Lietuviai ukrainiečiams kelia šiltus jausmus
A. Sabova yra kilusi iš Vasilkovo miestelio esančio prie pat Kijevo. Kijevo universitete ji baigė žurnalistikos studijas, ir nusprendusi, kad bakalauro laipsnio neužtenka, įstojo į Varšuvos universitetą. Ten ji mokosi magistrantūroje – studijuoja Rytų Europos politiką. Į Lietuvą A. Sabova atvyko daryti tiriamojo darbo apie savivaldybių pasikeitimus šalims įstojus į Europos Sąjungą.
Liepos 7- tą į Anykščius atvykusi mergina sakė, kad darbui rašyti galėjo rinktis bet kurią Europos Sąjungos šalį, tačiau pasirinko Lietuvą. ,,Galėjau rinktis keliauti bet kur, tačiau pasirinkau Lietuvą. Ir visa tai dėl vienu metu Ukrainoje labai išpopuliarėjusio video filmuko, kur jūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė ukrainiečius sveikina ukrainietiškai. Mūsų valdžiai būdavo sunku su žmonėmis komunikuoti ukrainietiškai, o ne rusiškai, o štai čia – visai svetimos šalies prezidentė sveikina ukrainiečius mūsų kalba,“ – apie politines priežastis, paskatinusias atvykti į Lietuvą, pasakojo mergina. ,,Lietuva ir Lenkija po Maidano įvykių yra labai artimos visai ukrainiečių tautai“ – sakė A. Sabova.
Stereotipai nuo tiesos skiriasi
Pasak į doktorantūrą norinčios stoti ukrainietės, karo metu Ukrainoje gyvenimas pasikeitė – dažnai dingsta elektra, vanduo. Tačiau A. Sabovai baisiausia karo dalis – per televizorių stebėti reportažus, kai pranešama, kas žuvo visai šalia, vos už kelių kilometrų. ,,Mes, ukrainiečiai, nenorime jungtis atgal prie Rusijos. Mes tiesiog norime laisvės ir taikos. Tačiau vardan taikos atiduoti dalį šalies, yra taip neteisinga,“ – sakė mergina.
A.Sabova pasakojo apie Ukrainos – Rusijos karą kitaip, nei paprastai girdime per žinias: ,,Turiu draugų iš Donecko regiono, kartu dirbome, mokėmės ir galiu pasakyti, kad niekada nekalbėjome apie tokius dalykus kaip separatistai ir panašiai. Tikrai ne visi žmonės iš tam tikrų regionų atitinka tai, kas apie juos sakoma“.
Spaudos cenzūrą vykdo oligarchai
Pasak A. Sabovos, situacija su spaudos laisve šalyje labai įdomi – informaciją reikia mokėti atsirinkti. Žurnalistiką studijavusi mergina sakė, kad didžioji dalis Ukrainos televizijos kanalų priklauso tam tikriems oligarchams, taigi dalis pateikiamos informacijos keičiama savininkui palankesne, arba informacija ir visai nesidalinama.
O štai popierinė spauda – laikraščiai, žurnalai Ukrainoje nepopuliarūs. ,,Ukrainiečiai taip labai nesidomi politika, europiečiams labiau būdinga žinoti savo šalies politinę situaciją, ja domėtis“ – A. Sabova juokavo, kad dėl informacijos iškraipymo nesistebėtų, jei ateityje didžioji dalis ukrainiečių naudotų socialinius tinklus kaip vienintelę patikimą informacijos sklaidos priemonę.
Išgąsdino, kad lietuvių kalbos mokytis reiks ilgai
Laisvai angliškai, lenkiškai, rusiškai, ukrainietiškai ir čekiškai šnekanti A. Sabova sakė, kad daryti tyrimą apie savivaldybių pokyčius – ilgas darbas.
,,Didžiąją dalį laiko praleidžiu versdama lietuviškus dokumentus į ukrainiečių kalbą. Viena kolegė sakė, kad net ir norėdama lietuvių kalbą mokyčiausi labai ilgai – gerus du metus, o aš juk čia vos dviems mėnesiams“ – juokavo mergina. Išsiversti lietuvių kalba parašytus dokumentus merginai tikras vargas – Anastasia pasakojo nukopijuojanti sakinį iš dokumento į ,,Google translate“ programėlę ir tada bandanti suprasti, apie ką eina kalba, nes nukopijavus ir išsivertus visą tekstą iš karto, jis tampa nerišlus.
Praėjusią vasarą A. Sabova atliko praktiką savo gimtojo miesto Vasilkovo savivaldybėje. Ten ji dirbo komunikacijos skyriuje. ,,Ir pas jus, Anykščiuose, norėčiau kažkaip būti naudinga, tačiau kalbos barjeras neleidžia man visavertiškai bendrauti su į savivaldybę ateinančiais žmonėmis“ – sakė mergina.
Anykščių ir Vasilkovo skirtumai
Ukrainietė mergina sakė, kad labiausiai atvykus į Lietuvą keista matyti tiek daug žalumos, upių, medžių, ežerų, gėlių: ,,Viskas Anykščiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, labai žalia, gražu. Taip pat buvo keista autostrada važiuojant iš Vilniaus į Anykščius – matosi vos keletas nedidelių miestelių, beveik tuščia, tik medžiai, medžiai..“
Kitas akivaizdus Anykščių ir A. Sabovos gimtojo miesto Vasilkovo skirtumas – reklaminių stendų gausa. Pasak merginos, jos 40 tūkstančių gyventojų miestelyje gausu didžiulių, šviečiančių reklamų: ,,Jei jau yra koks grožio salonas, prie jo būtinai turi būti milžiniška iškaba, o štai Anykščiuose užrašai mažiukai, reklamų praktiškai nėra.“
Darbas Anykščių savivaldybėje irgi kitoks nei Vasilkove. Mergina sakė, kad Anykščių savivaldybėje labai tylu, ramu, dėl to lengva susikaupti, daryti savo darbus, o štai ukrainietiška savivaldybė veikia visiškai priešingai – A. Sabova sakė, jog ten visą laiką pilna žmonių, norinčių pasikalbėti su miesto valdžia, nuo pat ryto pastate žmonės zuja pirmyn ir atgal neleisdami darbuotojams susikaupti.
Maisto pasirinkimas vegetarams Anykščiuose nepaprastai mažas
Paklausta apie lietuvišką virtuvę, mergina tik palingavo galva: ,,Norėčiau paragauti tradicinių lietuviškų patiekalų, tokių kaip cepelinai, kibinai, tačiau nevalgau mėsos“. A. Sabova sakė dažniausiai pietaujanti restorane ,,Nykščio namai“, nes ten – didesnis vegetariško maisto pasirinkimas, nei kitose miesto kavinėse.
,,Nors ir neragavau daug lietuviškų patiekalų, tačiau galiu pasakyti, kad man labai patinka šaltibarščiai ir blynai iš varškės“ – apie maistą pasakojo ukrainietė.
Gyventi viešbutyje Anastasiai per brangu, todėl savivaldybė ją įkurdino Anykščių J.Biliūno gimnazijos bendrabutyje. ,,Anykščiuose niekaip negalėjau rasti išsinuomoti buto“ – sakė A. Sabova. Merginos stažuotę Anykščiuose apmoka ,,Erasmus+“ studijų programa.
Šią vasarą Anykščiuose stažuojasi net 3 užsienietės
,,Neseniai susitikau su dar pora užsieniečių dirbančių Anykščiuose. Ėjau gatve, šalia stovėjo merginos, pasisukusi į jas angliškai pasisveikinau. Abi merginos atsigręžė, pasisveikino ir paklausė, iš kur žinau, kad jos – ne vietinės, – apie tai, kad ji ne vienintelė svetimšalė mieste pasakojo Anastasia. – Nusišypsojau, ir atsakiau, kad aš pati ne lietuvė, negalėjau kitaip sveikintis. Taip ir susidraugavome, dabar susitinkame visos, kartu ėjome į ,,Naktigonę“ – apie pažintį su iš Latvijos atvykusiomis mainų programos ,,Erasmus+“ studentėmis pasakojo A. Sabova.
Šią vasarą Anykščiuose dirba ir dvi latvės Anastasia Smolakova bei Ieva Kreslina studijuojančios Daugpilio universitete. Jos praktiką atlieka Anykščių regioniniame parke – šių merginų įspūdžius apie Anykščius ,,Anykšta“ taip pat žada papasakoti.
