Už grąžintas pakuotes anykštėnas vidutiniškai gavo 1,80 euro

18 taros vienetų – tiek vidutiniškai kiekvienas anykštėnas per keturis mėnesius į taromatus ar rankinio supirkimo punktus grąžino specialiu ženkleliu pažymėtų pakuočių.
Už vieną grąžintą butelį atgaunamas 10 centų užstatas.

Taromatai – tik mieste

Nuo šių metų vasario 1 d. Lietuvoje pradėjo veikti nauja užstato sistema, kada žmogus parduotuvėje perkantis vandenį, sultis, girą, alų, sidrą sumoka ne tik šios prekės kainą, bet ir papildomą 10 centų depozitą, kuris grąžinamas atidavus tarą.
Užstato sistemoje dalyvaujančios parduotuvės yra pasirašiusios sutartį su VšĮ „Užstato sistemos administratorius“, kuri aprūpina pardavėjus taros surinkimo priemonėmis, pasirūpina pardavėjų surinktų pakuočių gabenimu į administratoriaus skaičiavimo centrą, administruoja surinkto užstato apskaitą bei judėjimą.
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ direktorius Gintaras Varnas sakė, kad Anykščių rajono parduotuvėse yra įrengti 4 taromatai bei 44 rankinio supirkimo punktai. Visi 4 taromatai yra pačiame mieste – abiejuose „Norfos“ prekybos centruose, „Maximoje“ ir „Iki“. Rankinio surinkimo punktai yra įsteigti visose Anykščių rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvėse bei kai kuriose privačiose parduotuvėse.

Superkama tik specialiu
ženklu pažymėta tara

„Per keturis mėnesius Anykščiuose surinkta daugiau nei 470 tūkst. vienkartinių pakuočių. Atsižvelgus į gyventojų skaičių, vienas anykštėnas jau grąžino 18 taros vienetų. Iš viso Lietuvoje vasario – gegužės mėnesiais surinkta 78 mln. skardinių, plastiko ir stiklo butelių.
Pakuočių surinkimas Lietuvoje vykdomas dvejopai – taromatais arba rankiniu būdu. Todėl taromatai įrengiami tose parduotuvėse, kuriose per mėnesį surenkama bent 10 tūkst. vienkartinių pakuočių, arba maždaug 340 pakuočių kasdien. Taromato pastatymas reikalauja ir ženkliai didesnio ploto, ir papildomų investicijų. Mažesnes parduotuves aprūpiname rankinio surinkimo priemonėmis – maišais, laikikliais.
Esant poreikiui ir atsižvelgiant į surenkamus pakuočių kiekius, Anykščių rajono parduotuvėse gali būti įrengta ir daugiau taromatų“ – kalbėjo G. Varnas.
Nei taromatuose, nei rankinio surinkimo punktuose nepriimama stipriųjų gėrimų tara. Atsižvelgta ir į tai, kad stipriųjų alkoholinių gėrimų įvairovė yra milžiniška, vyrauja įvežtinis vynas, tad importuotojams būtų nemenkas iššūkis gaminti ir klijuoti naujas etiketes, pažymėtas užstato ženklu.
Be to, stiprūs alkoholiniai gėrimai neretai būna brangesni, todėl kai kuriems gyventojams 10 centų gali būti nepakankama motyvacija grąžinti pakuotes.

Mažiau teršiama aplinka

Kad taromatų poreikis yra, patvirtina ir „Anykštos“ pakalbintas Skiemonių seniūnijos seniūnas Stasys Steponėnas: „Atsiradus pakuočių užstato sistemai gerokai sumažėjo pakelėse, prie vandens telkinių ar tiesiog miestelio gatvėse besimėtančių „bambalių“. Būdavo po savaitgalio baisu kiek jų randi, o dabar net ir žmonės, dirbantys viešuosius darbus, pastebi ir sako, kad jų gerokai sumažėjo. Manau, kad kitaip ir būti negali – juk 10 centų nemaži pinigai. Aš ir pats vietoj to, kad mesčiau į konteinerį, vežu tarą priduoti. Tikrai žinau, kad pakuotes surenka „kooperatyvo“ parduotuvės, taip pat kai kurie privatūs prekybininkai, tačiau, ar kiekvieno kaimelio parduotuvėje ši paslauga teikiama, nežinau. Skiemonių gyventojai tikrai Skiemonyse grąžina, o šiaip kaimelių, manau, veža ne į Skiemonis, bet į Anykščius“.

Prekybininkai susiduria su
nepatogumais

Tuo tarpu Anykščių rajono vartotojų kooperatyvo administracijos direktorė Rita Kripaitienė teigė, kad naujoji užstato sistema yra patogi žmonėms, tačiau prekybininkams su jos atsiradimu gerokai padaugėjo darbo. „Prieš įsigaliojant užstato sistemai iš šios paslaugos administratoriaus gavom ir konkrečius nurodymus, kaip, pavyzdžiui, turi atrodyti taros pilni maišai – jie negali būti nei per tušti, nei per pilni, buteliai negali būti pažeisti, jie turi būti su užsuktais kamšteliais. Visa tai turi sužiūrėti pardavėjos. Mieste didžiąją dalį pakuočių vis tiek surenka taromatai, todėl ši problema ne tokia opi, o kaimo parduotuvėse pardavėjų darbo apimtys tikrai išaugo“ – kalbėjo R. Kripaitienė.
Pasak jos, įmonė, šiuo atveju Anykščių rajono vartotojų kooperatyvas, už vieną pakuotę gauna 0,015 cento iš paslaugos administratoriaus. „Jeigu žmogus perka pas mus, sumoka papildomus 10 centų, pas mus tą pakuotę ir grąžina – tai nieko dar tokio, už pakuotę gaunam tuos 0,015 cento. Bet labai dažnai atneša vadinamuosius „bambalius“ su kitų prekybos centrų etiketėmis, tad pardavėja turi grąžinti 10 centų, o gaunam tik 0,015 cento. O pas mus pardavėjos alga skaičiuojama nuo apyvartos, grąžinta tara – prekė, ji skanuojama, kaina įmušama į kasą, atiduodami pinigai“, – dar vieną šios sistemos minusą įžvelgė pašnekovė.
R. Kripaitienė sakė, kad susiduria ir su pakuočių sandėliavimo problema – maišai su jomis išvežami kartą per savaitę, galbūt greitu metu ši paslauga parduotuvėms bus teikiama du kartus per savaitę. „Dabar vasara – tų pakuočių daug, iš jų sklinda ne patys maloniausi kvapai, o jas turim savo patalpose laikyti savaitę“ – kalbėjo R. Kripaitienė.
Jos teigimu, informacijos žmonėms apie surenkamą tarą tikrai užtenka, parduotuvės prieš šios paslaugos atsiradimą gavo dalomąją informacinę medžiagą, kuri iškabinta parduotuvėse.