Užaugo krienas milžinas

Bičionių kaimo gyventojas Voldemaras Špokevičius savo pievoje iškasė neregėto dydžio krieną, kurio šaknis svėrė 3 kilogramus 460 gramų.

Bičionių kaimo gyventojas Voldemaras Špokevičius savo pievoje iškasė neregėto dydžio krieną, kurio šaknis svėrė 3 kilogramus 460 gramų.

„Nuėjau į pievą pasikasti krienų, nes juos labai mėgstu, – sakė V. Špokevičius. – Kai pradėjau kasti, pamačiau, kad šaknis tokia stora, tarsi gerokai paaugusio medžio kamienas. Nežinau į kokį gylį nuaugusi šaknis, nes pakasus nulūžo, tačiau ir iškastosios dalies užteks ilgam. Krienus mėgstu ir kasu jau daug metų, tačiau tokią šaknį iškasiau pirmą kartą.”. 3460 gramų svėrusios šaknies apimtis prie žemės paviršiaus buvo 69,8 cm., o 25 cm. gylyje 28,5 cm.  

V. Špokevičius neklysta, manydamas, kad krienus valgyti sveika. Iš Pietryčių Europos kilęs augalas paplitęs visoje Europoje, Kaukaze, Sibire. Šaknys kasamos rugsėjo, spalio mėnesiais arba anksti pavasarį, laikomos vėsiai, smėlyje. Krienai priklauso fitoncidus kaupiančių augalų grupei, turi lizocino, kuris ardo bakterijų lastelių apvalkalėlius. Be to, krienai turi daug vitamino C, kalcio, kalio, fosforo, glikozido, sinigrino alkaloidų, fitoncidų ir kitko. Krienai puikus maistinis priedas prie daugelio patiekalų, žadina apetitą, gerina virškinimą, naikina bakterijas, jais galima gydyti tulžies latakų, žarnyno  ligas, anginą, burnos ir gerklęs uždegimus. Šeimininkės žino, kad krienas nepamainomas ne tik prie valgių, bet ir konservuojant agurkus, pomidorus, sūdant grybus. Įdėtas į sūrymą ar marinatą jis gelbsti produktus nuo perrūgimo, sugedimo ir gerina skonį.  

Beje, šis daugiametis augalas mėgsta gerą, humusingą dirvą ir kai joje įsikabina, išnaikinti be galo sunku. Patirties neturintys sodininkai neretai pasisodina krienų netoli medelių. Kai šie paauga ir gerai įsikabina krienai, šiuo derinuku „džiaugiasi” ilgus dešimtmečius, nes neiškasę medžio negali išnaikinti krienų. Menkiausia dirvoje pasilikusi šaknelė atželia ir sudaro naujus kerus.