Užgeso mokytojos, literatės, visuomenininkės širdis…

Šeštadienį Svėdasų kapinėse šalia savo tėvų, mylimo vyro Justino amžinajam poilsiui atgulė iš Ukmergės artimųjų, draugų, buvusių bendradarbių palydėta Danutė Šilinienė( Šilinytė)- buvusi mokytoja, literatė, aktyvi visuomenininkė, didelė savo krašto patriotė…

    Šeštadienį Svėdasų kapinėse šalia savo tėvų, mylimo vyro Justino amžinajam poilsiui atgulė iš Ukmergės  artimųjų, draugų, buvusių bendradarbių palydėta Danutė Šilinienė( Šilinytė)- buvusi mokytoja, literatė, aktyvi visuomenininkė, didelė savo krašto patriotė…

      Ji buvo gimusi 1933 metų sausio 15 d. Svėdasų valsčiaus Kunigiškių kaime. Mokėsi Kunigiškių J.Tumo-Vaižganto pradžios ir Svėdasų vidurinėje mokyklose. 1954 metais baigė Vilniaus pedagoginį institutą, įsigydama lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę.

       Kadangi jos tėvas Dovydas Šilinis buvo politinis kalinys, o ir pati Danutė neprijautė sovietinei valdžiai, ji vos nebuvo pašalinta iš instituto, nes čia plaukė skundai su priekaištais, kaip „tautos priešo dukra gali būti mokytoja…”

       Institutą pavyko užbaigti, tačiau paskyrimą gavo mokytojauti toli nuo gimtųjų kraštų. Net dešimtį metų Danutei Šilinytei teko darbuotis Šakių rajono Plokščių vidurinėje mokykloje. Sukūrė šeimą su grįžusiu po ilgų lagerių, kalėjimų metų  politiniu kaliniu Justinu Šilinu, įsikūrė Ukmergėje. Čia mokytoja Danutė įsidarbino Ukmergės mokykloje-internate.

        Platūs ryšiai su tremtiniais ir politkaliniais, patriotiškumas, veikla blaivybės sąjūdyje kėlė įtarimų partiniams veikėjams ir KGB, Danutės ir Justino Šilinų šeima buvo persekiojama. Danutė buvo net priversta atsisakyti mėgiamo mokytojos darbo… Jų šeima lengviau galėjo atsikvėpti ir laisvai pasinerti į visokeriopą veiklą tiktai Lietuvai atgavus Nepriklausomybę.

       Gyvendama Ukmergėje, Danutė  nepamiršdavo ir savo Tėviškės- gimtųjų Kunigiškių, nuolat čia lankydavosi, rūpindavosi istorijos, kultūros paminklu likimu. Jos ir kitų kraštiečių dėka buvo išsaugotas istorijos paminklas- dar carizmo metais statyta buvusi Kunigiškių pradžios mokykla. Danutės rūpesčiu po restauracijos  čia buvo įsteigtas muziejus, kuriam jinai dovanojo daugybę vertingų eksponatų. Iki pat savo gyvenimo saulėlydžio Danutė Šilinienė siuntė muziejui knygas, nuotraukas, archyvinius dokumentus, rėmė muziejaus veiklą moraliai ir materialiai. Neatsitiktinai Danutės Šilinienės pavardė visiems laikams buvo įrašyta į Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus Šlovės lentą.

       Danutė Šilinienė bendradarbiavo spaudoje, jos rašinius buvo galima matyti „Anykštoje”, „Utenyje”, Ukmergės rajono laikraštyje „Gimtoji žemė”, „Valstiečių laikraštyje”, „XXI amžiuje”, Lietuvos laisvės kovotojų sąjūdžio žurnale „Varpas” ir kitur. Ji parašė ir išleido tris knygas, skirtas gimtojo krašto žmonėms; „Prisiminimuose gyvena žmonės” (1996 m.), „Gimtieji Kunigiškiai” ( 2002 m.) ir „Testamentas ukmergiškiams”(2003 m.)  Veiklios mokytojos dėka buvo surinkta daug vertingos kraštotyrinės medžiagos, prisiminimų apie Lietuvos partizanų kovas, kuriuos Danutė vėlgi dovanojo gimtinės muziejui.   

         Kai po sunkios ligos Anapilin iškeliavo brangus Danutės žmogus, ištikimas gyvenimo palydovas vyras Justinas, jį  palaidojo savo gimtajame krašte, Svėdasuose.  Kur ilsisi ir jos tėvai, kiti artimieji. Kad ir pati tenai galėtų surasti amžinąjį poilsį…