Praėjusį trečiadienį Anykščiuose, ramybės gatvėje, apleistose ir nenaudojamose ligoninės patalpose, rastas benamio vyro lavonas. Prieš porą metų senosios ligoninės apleistuose pastatuose taip pat buvo aptiktas jau graužikų apgraužtas kūnas. Dar kiek seniau benamio lavonas aptiktas buvusioje pieninėje šalia „Norfos“ prekybos centro.
Beveik kasmet apleistuose, neprižiūrimuose pastatuose užgęsta po gyvybę.
„Anykšta“ teiravosi žmonių, ką reikia keisti, kad tokie kraupūs scenarijai nesikartotų? O gal nedaryti nieko – juk žmonės gyvena taip, kaip jiems atrodo teisingiausia?
Jolanta PLEŠKIENĖ, Anykščių rajono socialinių paslaugų centro direktorė:
– Kiek man žinoma apie vadinamuosius Anykščių benamius, jie tikrai nėra vieniši – visai šalių jų gyvena jų tėvai, broliai, seserys, bet tie asmenys tiesiog patys renkasi savo gyvenimo būdą – jeigu jie norėtų, jie galėtų gyventi normalų gyvenimą. Mes sutikę tokį žmogų visada pasiūlom vykti į Troškūnų „Prieglobstį“, kuriam vadovauja nuostabus, stiprus žmogus Neringa. Praėjusį mėnesį vienas anykštėnas mūsų palydėtas ten išvažiavo ir gyvena, ir kol kas atrodo viskas yra gerai. Viskas priklauso nuo žmogaus pasirinkimo, jo noro keistis. Jeigu jie priimtų siūlomą pagalbą, jie tikrai negyventų gatvėje, nes tikrai yra įstaigų, kur geranoriškai juos priima bent jau šaltuoju metų periodu.
Galiu papasakoti dar vieną gražų pavyzdį: tikriausiai daugelis anykštėnų prisimena prie prekybos centro vežimėlyje sėdėjusių vyriškį – šiandien jo neatpažintumėt. Jis išsilaikė teise, jo veidas šviesus, besišypsantis, jis patenkintas gyvenimu – baigė gert, sutvirtėjo, atsigavo.
Kartais pakalbini gatvėje sutiktą žmogų, bandai siūlyti pagalbą, o tau tiesiog atsako – ne, man nieko nereikia. Kaip tu tokiu atveju gali suteikti pagalbą. Kiekvieno mūsų pasirinkimas, kaip aš nugyvensiu šiandien, rytoj ar poryt. Juk neįmanoma visų surinkti ir prievartą kažkur išvežti, jie gi parropos atgal.
Pirmas žingsnis, kurį gatvėje atsidūrusiam žmogui reikia žengti – tiesiog kur nors kreiptis: į mus, į Socialinės paramos skyrių, į seniūną – ir pagalbą gausi.
