Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pirmiausia Konstitucijoje būtina įteisinti tiesioginius merų rinkimus, o tik vėliau diskutuoti apie merų kadencijų skaičių ir tai spręsti per Vietos savivaldos įstatymą.
„Artimiausiu metu turime parengti Konstitucijos pataisas, kurios į Konstituciją įdėtų mero kaip institucijos sąvoką, nes šiandien jos Konstitucijoje nėra. Praėjusią savaitę, iškart po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, trečiadienį, buvome susitikę, kalbėjome su frakcijomis ir vienas dalykas, kuris mane nudžiugino, jog visos frakcijos iš esmės pritaria tam, kad reikėtų keisti Konstituciją“, – pirmadienį laidoje „LRT forumas“ sakė parlamento vadovė.
„Sutarėme dar ir dėl to, kad visas sudėtingesnes diskusijas dėl galimų kadencijų, dėl kitų ginčytinų aspektų mes galėtume perkelti į tolimesnį etapą, o dabar eiti pačiu siauriausiu Konstitucijos keitimo keliu tiesiog, kad būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai ir išspręstas tas galbūt ne visai geras teisėkūros pavyzdys 2014 metais priimto įstatymo“, – teigė ji.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė laidoje teigė mananti, kad kadencijų skaičiaus klausimas turėtų būti sprendžiamas ne per įstatymą, o keičiant Konstituciją.
„Mes lygiai taip pat sieksime Konstitucijos pataisų, tačiau panašu, bent jau kaip aš skaičiau Konstitucinio Teismo nutarimą, tai jis davė suprasti, kad ir kadencijų klausimas turėtų Konstitucijos tekste išspręstas, nes kitaip, jeigu tai bus neterminuota, vargu, ar įstatymas galės siaurinti Konstitucijos veikimą“, – kalbėjo opozicijos atstovė.
Tuo metu Seimo pirmininkė sako mananti, kad merų kadencijų skaičiaus klausimas gali būti esminis, tačiau turėtų būti sprendžiamas per įstatymą, o ne keičiant Konstituciją.
„Kalbant apie kadencijų klausimą, kiek man teko diskutuoti ir konsultuotis su teisininkais, nuomonės iš tiesų išsiskiria – taip, galima numatyti tose pataisose, taip pat yra galimybė ir per įstatymą, bet čia matau, kad su ponia Širinskiene mūsų nuomonės išsiskiria, matyt. Tai gali būti vienas iš tų klausimų, dėl kurių reikės pasitarti, padiskutuoti (…) Bet visa tai reikėtų spręsti per Vietos savivaldos įstatymą, kaip jau kitą etapą ir manau, kad mes tikrai tą darysime“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos, taip pat turėtų būti nustatyta, kiek kadencijų asmuo gali būti renkamas į mero pareigas.
Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną – baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Po KT sprendimo iki 2023 metų Seimas privalo arba parengti ir priimti Konstitucijos pataisas, numatančias tiesioginius merų rinkimus, arba pataisyti įstatymus, kad merą-tarybos pirmininką rinktų savivaldybės taryba.
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai-tarybos nariai du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.
