Mažoji Vaižganto premija už nuopelnus Svėdasų kraštui šiemet skirta ilgametei Vaitkūnų kultūros namų darbuotojai Aldonai Bagdonienei.
Raimondas GUOBIS
Rugsėjo 10 dieną, antrąjį rugsėjo šeštadienį, tuomet kai laukuose jau bulves kasa, mūsų soduose obuolius raško, lietuvių literatūros klasiko kan. Juozo Tumo – Vaižganto mylėtojai, geros literatūros, smagaus bendravimo, tikros aukštaitiško dvasios pajautos išsiilgusieji sugužėjo į Malaišius. Į jau keturioliktas garsiojo lietuvių literatūros klasiko, mylimo svėdasiškio pagerbtuves – Vaižgantines.
Kaip įprasta kalbėta apie Vaižganto asmenį, jo kūrybą ir šiaip dailiąją literatūrą įteikta Lietuvos žurnalistų sąjungos tiekiama Vaižganto premiją, kurios laureatu šiemet tapo Kovo 11 – ios akto signataras, dramaturgas, rašytojas Kazys Saja. Laureatas pasiteisinęs nepalankiu oru, nenoru laužyti ilgamečius įpročius – veik iki pat Visų Šventųjų leisti dienas sodyboje Dzūkijos šiluose, į Malaišius neatvyko. Jį sveikino ir laureato medalį su kitomis dovanomis įteikti Vilniuje pažadėjo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė ir žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotojas Vytautas Kvietkauskas. Taip pat įteikta ir mažoji Vaižganto premija už nuopelnus Svėdasų kraštui, kuri šiemet skirta ilgametei Vaitkūnų kultūros namų darbuotojai Aldonai Bagdonienei, kun. Aleksandro Papučkos „Meilės ir gerumo” premiją pelnė moksleivei Neringai Matulevičiūtei iš Vaitkūnų.
Iškilmingai trenkė maršus trimitininko Kęstučio Grigaliūno pučiamųjų instrumentų kvartetas iš Anykščių, puikiausius poezijos posmus išdainavo Kazimieras Jakutis, buvo daug prasmingų ir smagių kalbų, dovanų, kaimiškos duonos, sūrio, obuolių ir kitų gėrybių. Pats susirinkusiųjų įvairumas, rojų primenanti nuotaika, bendrystės palaimingas šventumas. Juk susirinkusiems kalbėjo ar tiesiog pilietiškai dalyvavo labai daug įdomių žmonių iš visos Lietuvos, vietinių parapijiečių, į tėviškę sugūžėjusių svėdasiškių. Dalia Teišerskytė, iš Svėdasų kilęs kun. Ričardas Banys, buvęs Lietuvos gyventojų rezistencijos ir genocido centro direktorius, poetas Adas Jakubauskas, dr. Juozas Lapienis, jo bičiulis Algimantas Indriūnas, Gvidas Kazlauskas, Vaižganto buto – muziejaus Kaune vedėjas Remigijus Jakulevičius buvęs seimo narys Antanas Baura, Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, dar keletas politikų, verslininkų, daugybė šventę Malaišiuose mėgstančių ir besistengiančių niekad jos nepraleisti.
Plačiau antradienio „Anykštoje”
Apie kokį skulpturos išniekinimą kalbama? Kam tokie grėsmingi išsireiškimai? Gal kažkas netyčia užkliudė ir iškrito tas dalgio gabalas. Ir iš viso- ar aštrus metalo šmotas tinkamas prie medžio skulptūros, ar nekelia pavojaus turistams? Geriau ne skambiom frazėm švaistytis ir dejuoti dėl skulptūros išniekinimo, o atidžiau apsidairyti aplink. Vieną skulptūrą jau baigia kirvarpos sugraužti, ji visa skylėta, kryžiaus apačia išpuvusi, tuoj jis nugrius ir t.t. Pats metas ir liepų aleją apgenėti, ir rimtai apgalvoti, kiek dar bus statoma skulptūrų, ar jos reikalingos, ar dera prie akmeninio Vaižganto paminklo.
su peruku buva, kaip per užgavenes pasipuošęs ?
Pastabai pastaba. Nusišnekėjimas aukščiausio lygio. Gal tikrai pilnatis tą pilietį paveikė? Metas tamstai į Rokiškį ar į Aknystas pavažiuoti ir ten savo tiesas aiškinti.
JOKIA VARNA AR ŠARKA DALGĖS NUO SKULPTŪROS NEGALĖJO NUGVELBTI,TODĖL,KAD JI BUVO OSPECIALIAI PRAGREŠTA IR PRISUKTA SPECIALIU/ŠEŠIAKAMPIU/ RAKTU.BETO DAR STIPRIAI PRIKLIJUOTA…TAI BUVO SĄMONINGAS SKULPTŪROS IŠNIEKINIMAS…
Kodėl taip gsrsiai šaukiat? Ar skulptūrų savininkas-savivaldybė apie tai pranešė policijai? O gal čia tik pilnaties poveikio pasekmė ir išniekinimo vaizdiniai kai kam po savaitgalio tęsiasi?
Nuostabi šventė. Žmonės mieli, šilti, nuostabūs…Viskas taip ko mus mokė J.Tumas Vaižgantas.
Tuščios šnekos dėl tos geležties. Perdaug skambiai parašyta- buvo išniekinta medžio skulptūra. Niekas nieko neniekino. Geležtis buvo įsprausta, gal kas pajudino ir iškrito. Gal koks vaikigalis žaisti pasiėmė. Ir kam reikia prie medžio skulptūros geležis delioti? O kuo čia dėtas muziejus? Skulptūros autorius geriau žino ką ir kaip daryti, jis išeitį suras.
taigi taigi, kaipgis čia toks ginčas užvirė. Kiek skelbia rajono ir respublikinė valdžia, tai ta teritorija Malaišiuose su Tumų sodybos vieta ir paminklu kanauninkui Juozui Tumui-Vaižgantui yra Valstybės saugoma vietovė. Prie tos vietovės yra pririštos Svėdasų seniūnijos muziejininko funkcijos. Tai ir skulptūros, esančios toje vietovėje pririštos prie valstybės objekto ir valstybės tarnautojo- muziejininko, o autorius tai ir lieka tik ant savo kūrinio autorinių teisių valdovas. Dabar jo skuptūros tikriausiai priklauso seniūnijos žinioj, kaip ir muziejininkas su savo funkcijom jas prižiūrėti ir varno ar šarkos nuspirtai detaliai pakelt ir saugiai padėti, kol bus ištaisyta. Ar gi ne taip priskirtas darbas ir ūkis tvarkomas?
VAIŽGANTINIŲ IŠVAKARĖSE BUVO IŠNIEKINTA A.TARABILDOS SKULPTŪRA-,,NAPALYS DARBUS DIRBA,,,,,-NUO DALGIAKOČIO NUPĖŠTA BUVO DALGIS IR KAŽKUR NUDANGINTA…SKULPTORIUS NUPLĖŠTĄ DALGĮ PAKEITĖ JO IMITACIJA PANAUDOJĘS SKARDĄ,SKULPTŪROS AUTORIUI TAI ATĖMĖ DAUG ENERGIJOS,-TODĖL KĄ NORS ŽINANČIUS APIE TĄ NUDVASĖLĮ KURIS NAIKINĄ KITŲ KURINIUS,-PRAŠOM INFORMUOT,-BUS ATLYGINTA…
Negi seniūnijos muziejininkas iš muziejau atsargų nerado seno dalgio geležtės, kad greitai ir orginaliai atstatyti kūrinio dalį?
Laureatas Kazys Saja nedalyvavo šventėje ne todėl, kad blogo oro pabijojo ar dėl kažkokių tradicijų, bet dėl garbaus amžiaus ir sveikatos būklės. Premijos steigėjai labai aiškiai pasakė priežastis ir nereikia išsigalvoti, rašyti nesamones. Tarp kitko, oras buvo puikus, gal straipsnio autorius nedalyvavo renginyje ir taip nusikalbėjo.
Lauksime laikraštyje platesnio reportažo. Tiktai kažkaip nelabai ryškios nuotraukos. Ar mobilus telefonas senas ir nuotraukas blogai daro, ar fotografas neįgudęs.
nenorėkite už dyka, t.y. „dovanotam arkliui” ir dantis ne nudilusius rasti….
Reikėjo dalyvauti renginyje ir gyvai stebėti 🙂
Šventė tikrai buvo puiki, reikia tik padėkoti organizatoriams, kad taip sugeba viską surikiuoti, sudėlioti, viską sklandžiai organizuoti. Renginys nei kiek neprailgo, kalbėtojai nenusišnekėjo, skambėjo graži muzika, įkvepiančios bardo Jakučio dainos. Maloniai nuteikė foto parodos, galėjai įsigyti knygų ir suvenyrų, paragauti visokių skanėstų. Ačiū, ačiū, ačiū.
Tikrai gražu ir jauku. Žmonės tiesiog pakylėti. Valstiečių partijos pirmininkas Tubis visą laiką pražaidė su savo išmaniuoju telefonu, gal teikė ataskaitas į Naisius? Teišerskytės poezija po šimtamečiais medžiais skambėjo kaip himnas, kaip giesmė. Jakučio tarmė nešė prisiminimų laivelį. Ne veltui paskutinę dainą stovėdami klausėm ir siūbavome visi į vieną bangą.
Jaučiausi kaip pirmuose Sąjūdžio mitinguos, kai kažkas gale gerklės kankina, o širdžiai gera, gera.
Dėkui šventai Vaižganto žemei ir organizatoriams.