Energetikos ministerijai siūlant platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų, privačių miškų savininkai nuogąstauja, kad už jų valdose iškirstus medžius jiems nebus atlyginta.
Be to, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko Algio Gaižučio teigimu, priėmus tokius pakeitimus visoje šalyje būtų iškirsta apie 10–12 tūkst. hektarų miškų. Anot jo, tai gerokai daugiau nei naujų miškų pasodinama kasmet.
„Nenorima atlyginti už tas proskynas. Vadinasi, energetikams nieko nekainuoja. Ir vietoje to, kad racionaliai, pavojinguose ruožuose nutiestų kabelius, kurie garantuotų stabilų elektros tiekimą, einama paprastesniu keliu“, – BNS sakė A. Gaižutis.
„Per metus Valstybinė miškų urėdija įveisia naujų miškų apie pusę tūkstančio hektarų, privačiuose įveisiama 100-200 hektarų, tai kiek metų reikėtų plotą didinti siekiant kompensuoti šituos praradimus“, – kalbėjo jis.
Ministerija pranešė, kad siekiant išvengti audrų ir griūvančių medžių nutrauktų elektros linijų ir žalos vartotojams, ji rengia įstatymo pataisas, kuriomis siūlys platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų, skatinti savivaldybes įsigyti daugiau generatorių, o bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) – tiesti daugiau kabelinių linijų.
Ministerija siūlo 10 voltų elektros oro linijų proskynas miškuose ir laukuose padidinti nuo trijų iki 10 metrų.
„Servituto vartotojas ESO pareiškė, kad nori privačių miškų savininkų žemės sąskaita keliskart praplatinti plotą be miško. Miškas ateityje ten augti negalės, vadinasi, panaikinama galimybė tą žemę naudoti pagal paskirtį. Ir už tai ESO nenori niekaip atlyginti“, – sakė A. Gaižutis.
Jis informavo, jog penktadienį ryte asociacija susitiks su ESO vadovu Renaldu Radvila.
ESO savo poziciją žada pakomentuoti po susitikimo.
Energetikos ministerija savo ruožtu BNS patikino, kad vertins visus pasiūlymus įstatymo pataisoms.
„Kiekviena audra suformuoja tam tikras pamokas ir jas išanalizavę turime ieškoti sprendimų, kad ateityje rizikas valdytume ir pasekmės būtų mažesnės. Šiuo metu esame pirminiame sprendimų paieškos etape. Viešų diskusijų metu vertinsime suinteresuotų pusių pasiūlymus, galimybes juos įgyvendinti“, – komentare BNS teigė ministerija.
Pasak jos, ESO atlikta prieš mėnesį praūžusios audros „Kirsti“ padarinių analizė rodo, kad daugiausia – 76 proc. tinklo pažeidimų buvo miškuose ir laukuose, o tai daugiausia lėmė ant linijų užvirtę medžiai.
žurnaliūgos visuose lygiuose idiotai. Vieni kliedesį parašė, kiti atkartoja. 10 voltų linijos – čia kur tokios? Voltų nuo kilovoltų mulkiai nebeskiria.
kad dabartinis studentas gaudytusi tokiuos dalykuose ?