Valstybė skatins daugiabučių namų renovaciją pigiais pinigais. Pagrindinis renovacijos finansinis principas – būsto savininkas po modernizavimo turi mokėti mažiau nei prieš tai. Gyventojams bus prieinamos lengvatinės paskolos, o projekto atsiperkamumą lems įgyvendinamų energiją taupančių priemonių efektyvumas ir dėl to sumažėjęs mokestis už šildymą.
Valstybė skatins daugiabučių namų renovaciją
pigiais pinigais. Pagrindinis renovacijos finansinis principas – būsto
savininkas po modernizavimo turi mokėti mažiau nei prieš tai. Gyventojams bus
prieinamos lengvatinės paskolos, o projekto atsiperkamumą lems įgyvendinamų
energiją taupančių priemonių efektyvumas ir dėl to sumažėjęs mokestis už
šildymą.
Vyriausybė trečiadienį pritarė daugiabučių gyvenamųjų namų
modernizavimo finansavimo modeliui.
Nutarta steigti specialų atsinaujinantį fondą, kuriam bus skiriamos lėšos iš
Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, tarptautinių finansinių institucijų
paskolos ir valstybės biudžeto lėšos. Už šio modelio įgyvendinimą bus atsakinga
Aplinkos ministerija. Finansų ministerijai pavesta vykdyti derybas su Europos
investicijų banku dėl šio fondo kontroliavimo.
Pagrindinis daugiabučių renovacijos finansinis principas – būsto savininkas po
modernizavimo turi mokėti mažiau nei prieš tai. Siūlomas toks finansavimo
modelis – ilgalaikės lengvatinės paskolos su 3 proc. fiksuotomis metinėmis
palūkanomis. Valstybės finansinė parama siektų iki 15 procentų. Asmenims,
turintiems teisę į kompensaciją už šildymą, būtų apmokamas 100 proc. pradinis
įnašas, paskolos grąžinimas ir palūkanos. Be to, būtų teikiama techninė pagalba
rengiant techninę dokumentaciją ir organizuojant projekto įgyvendinimą. Tokios
sąlygos daro šį modelį pakankamai patrauklų.
Žmonės turėtų kaupti lėšas tam, kad galėtų rūpintis savo turtu, o valstybė
jiems padės, sudarydama palankias skolinimosi sąlygas. Pagal siūlomą modelį
gyventojams bus prieinamos lengvatinės paskolos, o projekto atsiperkamumą
sąlygos įgyvendinamų energiją taupančių priemonių (stogo ir sienų apšiltinimas,
laiptinės durų keitimas, šildymo sistemos atnaujinimas, langų pakeitimas
naujais, balansinių ventilių įrengimas) efektyvumas ir dėl to sumažėjęs
mokestis už šildymą.
Daugiau kaip 80 proc. pastatų Lietuvoje yra statyti daugiau nei prieš 20 metų,
todėl jie neekonomiški. Importuojami energetiniai ištekliai naudojami
neefektyviai, gyventojai priversti daug mokėti už šilumą, užuot pinigus leidę
savo poreikiams. Todėl pastatų energetinio efektyvumo didinimas – vienas
svarbiausių Vyriausybės prioritetų. Atnaujinus būstus, Lietuva taps mažiau
priklausoma nuo importuojamų energetinių išteklių, gyventojai mažiau mokės už
komunalines paslaugas ir daugiau lėšų turės vartojimui, teigiama Vyriausybės
spaudos tarnybos pranešime.
Investicija į pastatų modernizavimą ne tik atsipirks taupant energiją, bet ir
išjudins statybų sektorių. Šiemet planuojama modernizuoti apie 500 daugiabučių,
o per ateinančius trejus metus – po 1000 namų.
