Ketvirtadienį sostinėje, Vinco Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės rūmų, rengiamas įspėjamasis mitingas, kuriame Vyriausybė bus raginama nepasiduoti autonomininkų spaudimui ir nepažeisti šalies Konstitucijos bei Valstybinės kalbos įstatymo.
Kaip teigia vienas iš mitingo organizatorių, „Vilnijos” draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, ši protesto akcija – tik pirmasis piliečių pasipriešinimo antivalstybiniams valdžios užmojams veiksmas.
Ketvirtadienį sostinėje, Vinco Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės rūmų, rengiamas įspėjamasis mitingas, kuriame Vyriausybė bus raginama nepasiduoti autonomininkų spaudimui ir nepažeisti šalies Konstitucijos bei Valstybinės kalbos įstatymo.
Kaip teigia vienas iš mitingo organizatorių, „Vilnijos” draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, ši protesto akcija – tik pirmasis piliečių pasipriešinimo antivalstybiniams valdžios užmojams veiksmas.
„Simboliškai Didįjį Ketvirtadienį – Judo išdavystės dieną – vykstančiame mitinge renkamės išsakyti Lietuvos Vyriausybei reikalavimą – neišduoti Lietuvos Konstitucijos ir nepasiduoti autonomininkų spaudimui dėl vardų, pavardžių, gatvių, vietovardžių ir kitų dalykų rašybos kaitaliojimo. Nepritarimą tokiems Vyriausybės ketinimams savo parašais jau yra išreiškę per 20 tūkst. Lietuvos piliečių. Jų skaičius ir toliau sparčiai auga. Jei valdžios žmonės šiuos piliečių reikalavimus ignoruos ir Vyriausybės programa bei darbo grupės siūlymai bus įgyvendinami pažeidžiant Lietuvos Konstituciją, protestuos nebe keli šimtai, bet keli tūkstančiai piliečių”, – teigia K. Garšva.
Mitingą organizuoja Lietuvos Sąjūdis, Laisvės kovotojų sąjunga, „Vilnijos” draugija bei asociacija „Lietuvos ir Latvijos forumas”.
Įspėjamojo mitingo dalyviai iš Lietuvos valdžios reikalaus laikytis Konstitucijos, įstatymų, vykdyti teismų sprendimus, nekurti teritorinės autonomijos su trimis valstybinėmis kalbomis. Taip pat nekraipyti istorinių Lietuvos vietovardžių, gatvių pavadinimų, Lietuvos piliečių vardus ir pavardes Lietuvoje rašyti valstybine lietuvių kalba. Visose Lietuvos mokyklose rengti vienodą valstybinės kalbos egzaminą, nepažeisti Tautos ir tautinių bendrijų teisių.
K. Garšva pabrėžia, kad šiandieninė diskusija vyksta ne dėl lenkų pavardžių rašybos, o dėl valstybės teritorinio vientisumo bei valstybinės kalbos išsaugojimo.
