„Vašuokėnų vėjas“ dėl stringančio didelio vėjo parko kaltina „Litgrid“

Vieną didžiausių šalyje vėjo parkų Anykščių rajone statyti planuojanti bendrovė „Vašuokėnų vėjas“ teigia, kad sumanymą tenka atidėti dėl teisminių ginčų su bendrove „Litgrid“, kuri rezervavo linijos Utena–Panevėžys pajėgumus kitai įmonei. Tinklų operatorė tikina, kad „Vašuokėnų vėjas“ turi tokią galimybę, bet ja nepasinaudojo.

„Vašuokėnų vėjo“ vadovas Giedrius Avsiukevičius BNS sakė, jog teismai trukdo bendrovei vystyti projektą.  

„Bendrovė nuosekliai vystė savo projektą ir visus klausimus, įskaitant ir finansavimą, sprendė pagal poreikį konkrečiam vystymo etapui. Bet šiandien dėl bandomų įteisinti perdavimo linijų užvaldymo schemų tenka pastangas ir lėšas skirti teismams, o ne projektų vykdymui“, – kometare BNS sakė įmonės vadovas. 

Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, „Vašuokėnų vėjas“ Anykščių rajone planuoja statyti 250 megavatvalandžių (MW) galios apie 40 vėjo jėgainių parką, kuris turėtų būti prijungtas prie linijos Utena–Panevėžys. 

Pernai rugpjūtį įmonė gavo iš „Litgrid“ išankstines prijungimo sąlygas – pagal planuotą pasirašyti ketinimų protokolą ji turėjo atlikti transformatorių pastotės projektavimo darbus, o operatorė – prijungti parką prie tinklo.

Tačiau šis susitarimas nebuvo sudarytas, nes, anot „Vašuokėnų vėjo“, tam trukdo operatorės ketinimų protokolas su kita bendrove – 200 MW galios saulės parką Anykščių rajone planuojančia „Anykščiai renew“, kuriai rezervuota dalis linijos.

Šį ketinimų protokolą „Vašuokėnų vėjas“ teisme siekia panaikinti kaip neteisėtą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas šiemet balandį jos ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas spalio 10 dieną sprendimą paliko nepakeistą. 

„Neįrodyta, kad ginčo ketinimų protokolas pažeidžia viešąją tvarką ir gerą moralę“, – nurodoma nutartyje, kurią dar galima skųsti.

Anot jos, „Litgrid“ ir „Anykščių renew“ ketinimų protokolą „Vašuokėnų vėjas“ laiko niekiniu bei prieštaraujančiu viešajai tvarkai, nes „Litgrid“ dokumentą pasirašė neįsitikinusi „Anykščių renew“ galimybėmis įrengti 250 MW parką, kuriam reikia bent 200–300 hektarų žemės, o įmonė turėjo tik 72 ha. 

„Vašuokėnų vėjo“ vertinimu, saulės parko vystytoja neteisėtai įgijo teisę į liniją, kartu neleidusi jos rezervuoti kitiems rinkos dalyviams.

Ginčą nagrinėję teismai mano, kad „Litgrid“ neprivalo vertinti, ar „Anykščiai Renew“ sklypo plotas buvo pakankamas parkui. 

„Litgrid“ apygardos teismui teismui nurodė, kad ginčijamas ketinimų protokolas su „Anykščiai Renew“ buvo sudarytas teisėtai. 

G. Avsiukevičius sako, kad „Vašuokėnų vėjas“ gina savo teisę vystyti projektą, o tokiais būdais rezervuojamos galios energetikos plėtrą stabdo.

„Bendrovei šiandien tenka ginti teisę įgyvendinti savo projektus, kuriuos reideriškais būdais norima nusavinti. Norint apsimesti, kad „teisės aktai nenumatė“, kad neturėdamas pakankamo ploto žemės sklypų gali užsiimti galias perdavimo linijoje, taip galima apsimetinėti. Bet tada nereikia stebėtis, kodėl yra sustojusi plėtra per paskutinius pusantrų metų“, – BNS teigė jis.  

„Litgrid“ tikina, kad šiemet kovą patvirtintas pasinaudojimo perdavimo tinklais aprašas suteikia galimybę liniją rezervuoti ir „Vašuokėnų vėjui“, tačiau bendrovė antrą kartą nesikreipė.

„Pagal 2023 metų kovo 7 dieną įsigaliojusią aprašo redakciją linijoje Utena–Panevėžys atsirado galimybė suteikti papildomus pralaidumus su kartu įvedamais ribojimais, tam numatyta nauja procedūra. Vystytojas turi teisę kreiptis dėl pralaidumų rezervavimo pagal šiuo metu galiojančią procedūrą, tačiau iki šiol ja nepasinaudojo“, – BNS teigė operatorė. 

Pasak jo, anksčiau įmonės prašomo pralaidumo nebuvo: „Tuomet, kai vystytojas teikė pirminį prašymą, dar nebuvo įsigaliojusi dabartinė pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais aprašo redakcija ir pralaidumų linijoje Utena–Panevėžys nebuvo“.

Vilniaus apygardos teismo spalio 10-osios nutartis skelbia, kad „Anykščiai renew“ prašymą pasirašyti ketinimų protokolą „Litgrid“ pateikė 2022 metų balandį, jis pasirašytas 2022-ųjų liepą, tuo metu „Vašuokėnų vėjas“ birželį paprašė išduoti išankstines prijungimo sąlygas, o dėl ketinimų protokolo apskritai nesikreipė.

„Vašuokėnų vėjas“, kurios akcijas kontroliuoja Vilniaus mokslų ir inovacijų centras bei vienas fizinis asmuo, BNS neatsakė, kiek ir kokių investuotojų lėšų ketina investuoti į vėjo parką.  

Pernai „Verslo žinios“ skelbė, kad bendrovė tam yra numačiusi 250 mln. eurų, kuriuos sutelktų neįvardyti investuotojai.